Tibeto laisvės rėmimo grupė

Tibeto laisvės judėjimas Lietuvoje prasidėjo atkūrus nepriklausomybę, o praėjus dviems dešimtmečiams judėjimo uždaviniai šiandien tampa dar svarbesni.

Naikinama tūkstantmetė Tibeto kultūra bei niokojama unikali Tibeto gamta, nuolat blogėjanti žmogaus teisių ir religijos laisvės padėtis, kurios tragiškumą atskleidžia per pastaruosius keletą metų įvykę precedento šiuolaikiniame pasaulyje neturintys daugiau nei šimto tibetiečių susideginimo atvejai. Tiek 1989–ųjų įvykiai Tibete, kai vyko masinės demonstracijos, mitingai, o kinų kariuomenė nuslopino neramumus, praliedama kraują, tiek 2008–ųjų sukilimas Lhasoje prieš pat Pekino olimpines žaidynes, kai brutaliai numalšinti protestai pareikalavo daugiau nei šimto žmonių gyvybių, rodo nenuslopintą tibetiečių ryžtą ir taikius tautos siekius būti savo krašto šeimininkais.

Neseniai patirta Lietuvos okupacija ir taikus išsivadavimas, Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV išreikšta parama Lietuvos laisvei 1991 m., nesmurtinė Tibeto kova už laisvę įkvėpė ir subūrė Tibeto laisvės rėmimo grupę.

Grupė savo veikla ragina Kiniją siekti taikaus dialogo su Tibeto dvasiniu vadovu Dalai Lama XIV, siekiama atkreipti Lietuvos bei pasaulio bendruomenės dėmesį į Tibeto klausimą bei pristatyti unikalią Tibeto kultūrą Lietuvoje.

Judėjimo pradininkė ir įkvėpėja buvo rašytoja Jurga Ivanauskaitė. 1992 metais J. Ivanauskaitė kartu su fotografu ir keliautoju Pauliumi Normantu įsteigė visuomeninį fondą „Tibetas“, iš kurio vėliau išsirutuliojo Tibeto laisvės rėmimo grupė.

J. Ivanauskaitė su bendražygiais organizavo svarbių Tibeto istorijai datų minėjimus bei kitokias Tibeto laisvės siekių palaikymo akcijas prie tuometinės Kinijos ambasados Zujūnuose ir kitose Vilniaus vietose. Atskirai paminėtinas 2002–aisiais įvykęs piketas per Kinijos valstybės ir partijos vadovo Dziang Dzemino valstybinį vizitą, kurio metu buvo sulaikyti taikūs piketuotojai už Tibeto laisvę, tarp jų ir pati rašytoja. Už šio vizito metu išreikštą pilietinę poziciją J. Ivanauskaitė, kaip idėjinė Tibeto rėmimo grupės lyderė, buvo nominuota „Sugiharos fondo“ 2002 metų Tolerancijos žmogaus titului. Dauguma Tibeto rėmimo grupės renginių buvo organizuojami bendradarbiaujant su „Tarptautinės amnestijos“ (Amnesty International) Vilniaus grupe ir jos vadovu rašytoju Gasparu Aleksa.

Tibeto laisvės rėmimo grupė

Nuolatiniais tapo kasmet kovo 10–ąją prie Kinijos ambasados rengiami 1959 m. Tibete įvykusio sukilimo prieš kinų okupantus metinių bei gruodžio 10–ąją rengiami Tarptautinės žmogaus teisių dienos minėjimai.

2008 metais organizuoti piketai prie Kinijos ambasados, „Candle for Tibet“ pasaulinė akcija, atkreipiant dėmesį į tibetiečių tautos tragediją artėjančių Pekino olimpinių žaidynių kontekste bei kitos Tibeto rėmimo iniciatyvos ir informacinės akcijos.

2008 metais Tibeto Laisvės rėmimo grupė inicijavo Tibeto vardo suteikimą vienam iš skverų Vilniuje, Užupio rajone. Tibeto skveras oficialiai atidarytas 2010–ųjų birželio 14 d. Tibeto skvere rengiami kasmetiniai „Kultūros nakties“ bei Gatvės muzikos dienos renginiai, kitos pilietinės bei meninės akcijos.

2011 metais Vilniaus rajone, Kenos geležinkelio stotyje, pasitinkant iš Kinijos atvykstantį konteinerinį traukinį simbolišku pavadinimu „Saulė“, kurio sutiktuvėse dalyvavo Lietuvos pareigūnai bei Kinijos atstovai, sulaikyti ir iš perono jėga išvesti ten su Tibeto vėliavomis stovėję keli Tibeto grupės rėmėjai.

Tibero laisvės rėmimo grupė

2012 metais surengta „Tiesos deglo“ pasaulinė akcija, inicijuota tremtyje veikiančio Tibeto parlamento, kuria siekiama atkreipti JT valstybių bei pasaulio bendruomenės dėmesį į Tibeto klausimą bei tragiškus tibetiečių susideginimus.

Tais pačiais metais Tibeto rėmimo grupės iniciatyva bei Užupio bendruomenės palaikymu, atidengta Užupio konstitucija tibetiečių kalba.

2013 m. Jo Šventenybė Dalai Lamos XIV vizito metu Tibeto skvere bus atidengta nauja, šia proga sukurta Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rimanto Sakalausko skulptūra „Mandala“.

Akcija: Pagaminta Kinijoje? Gerokai pagalvok!!!