R. Hofertienė „Jei kas politizuoja Olimpiadą, tai visų pirma – pati Kinija!“

Jei Kinija būtų normali demokratinė pasaulio valstybė, XXIX Olimpiada būtų viso pasaulio šventė. Dabar gi, pati Kinijos valdžia viso pasaulio dorus politikus ir visuomenes laiko nerime ir įtampoje dėl nesiliaujančių žmogaus teisių pažeidimų ne tik Tibete, bet ir pačioje Kinijoje. Olimpiados orumas, šventiškumas, ramybė buvo ir tebėra Kinijos valdžios rankose.

Plačiau >>

R. Hofertienė „Jurga su Tibetu ir su mumis“

Jurgos Ivanauskaitės knygos „Ištremtas Tibetas“ pratarmėje Dalai Lama XIV rašė: „Būdama lietuvė, Jurga ypač atjaučia Tibetą, kuris ir šiandien yra okupuotas bei kenčia kolonijinę priespaudą. Lietuva irgi buvo 50 metų okupuota ir dėjo dideles pastangas, ryžtingai siekdama nepriklausomybės. Dabar pagaliau Lietuva vėl laisva šalis. Lankydamasis tame gražiame krašte 1991m., tuoj po nepriklausomybės atkūrimo, aš buvau labai sujaudintas ypač šilto priėmimo. Buvo labai domimasi Tibetu, jo žmonėmis ir kultūra, bet stigo autentiškos informacijos. Todėl ši knyga bus nepaprastai vertinga, nes padės geriau suprasti sunkią tibetiečių padėtį ir sunaikinimo pavojų, gresiantį jų kultūrai ir tradicijoms“.

Plačiau >>

E. Vareikis „Ar galima laimėti Tibeto bylą prieš Kiniją? Apie derybų perspektyvą“

Artėjanti Pekino olimpiada skaudžiai priminė Tibeto laisvės bylą. Priminė gal net ryškiau nei tikėjosi olimpiados organizatoriai ir Tibeto laisvės gynėjai. Dėl protestų nepavyko olimpinio deglo nei ramiai uždegti Graikijoje, nei pernešti, kaip numatyta programoje, svarbiausių Europos miestų gatvėse. Olimpinė ugnis, turėjusi simbolizuoti taiką ir olimpinę dvasią, tapo jos parodija ir įeis į istoriją, matyt, kaip vienas nemaloniausių epizodų visoje olimpinio judėjimo istorijoje.

Plačiau >>

R. Hofertienė „Tikrai nedvejokime dėl Tibeto teisės į laisvę!“

Pastaruoju metu ne kartą Tibeto laisvės rėmimo grupės buvau kviečiama dalyvauti Tibeto rėmimo akcijose. Jų metu daug kartų teko kalbėtis su praeiviais gatvėje. Dalis, kaip ir daugelis iš mūsų, per storą geležinę uždangą nesame girdėję Tiesos apie pasaulio tautų kančias vaduojantis iš okupantų spąstų. Todėl natūralu, jog dalis mūsų piliečių nori sužinoti Tibeto istorijos esminius dalykus arba apie tibetiečių laisvės siekio būti savarankiškais pagrįstumą. Deja, dalelė praeivių, matyt, labai gerai žinodami, kad Tibeto valstybingumas matuojamas daugiau nei šimtmečiais, atkakliai ir ilgai sudirgę įrodinėja priešingai. Jei Lietuva nebūtų penkiasdešimt metų kentėjusi okupantų jungo, gal ir patikėtume, jog Kinijos naudai aiškinantys yra paprasčiausiai naivuoliai. Mūsų patirtis rodo, kad šmeižiantys Tibetą ir tibetiečius puikiai žino, ką šneka ir todėl pastaruosius kitoks t.y. TIESOS aiškinimas – tik supykdo.

Plačiau >>

A. Aleksandravičius: Nuo gintarinės Baltijos iki olimpinio Pekino per tibetiečių lavonus?

„Antroji religija“ neleidžia Lietuvos sporto funkcionieriams net suabejoti, ar totalitarinė šalis, žudanti beginklius vienuolius, gali rengti pasaulio sporto ir taikos šventę.

Plačiau >>

Nuomonė: nepriklausomas Tibetas – tik laiko klausimas?

Maža šalis, turinti savo kalbą ir kultūrą, “išlaisvinta” didžiosios kaimynės, dabar siekiančios užgniaužti bet kokias kalbas apie nepriklausomybę. Galima pagalvoti, kad kalbama apie Lietuvos istoriją, tačiau visi šie apibūdinimai tinka Tibeto dabarčiai nusakyti.

Plačiau >>

M. Žolytė. Padėtis Tibete – iššūkis pasaulio sąžinei

Šiomis dienomis krikščioniškame pasaulyje, o juolab Lietuvoje, įsivyravo priešvelykinė nuotaika, o Tibete įtampa grėsmingai didėja. Kinijos vadovybė paskelbė įtariamųjų maišto Tibeto sostinėje Lasoje organizavimu sąrašą. Kinijos spaudoje blyksi desperatiškai diktatoriška retorika: „Kinija privalo ryžtingai sutriuškinti sabotažo konspiraciją ir sunaikinti „Tibeto nepriklausomybės“ jėgas““.

K. Vingilis. Kiek man, lietuviui, svarbi kito laisvė?

Daugelis religinių konfesijų remiasi vienu vieninteliu teiginiu: „pamiršk save, gyvenk dėl kitų.“ Esu lietuvis, save tapatinu su laisva valstybe. Ar turėčiau daryti kažką dėl kitų žmonių kurie šios sąlyginės laisvės neturi? Lengviausia pasakyti, jog manęs tai neliečia ir užmerkti akis. Sunkiau yra sau nusišypsoti ir tarti žodį, atlikti veiksmą, kuris sukeltų rezonansą visuomenėje ir padėtų tiems žmonėms, kurie šios laisvės neturi.

Plačiau >>

Dalai Lamos kreipimasis 49-ųjų Tibeto nacionalinio sukilimo metinių proga

Taikaus Tibeto tautos sukilimo Lhasoje, įvykusio 1959 metų kovo 10 dieną, 49-ųjų metinių proga savo maldas skiriu ir reiškiu savo pagarbą tiems narsiems Tibeto vyrams ir moterims, kurie patyrė nenusakomų kančių ir paaukojo savo gyvybes vardan Tibeto tautos. Taip pat reiškiu savo solidarumą su tais, kurie šiuo metu kenčia represijas ir pažeminimus. Savo sveikinimus skiriu ir tibetiečiams, gyvenantiems už Tibeto ribų, Tibeto rėmėjams ir visiems, kuriems rūpi teisingumas.

Plačiau >>

L. Andrikienė „ES – Kinijos dialogas dėl žmogaus teisių“

Neįmanoma nuneigti fakto, kad nuo 1998m., kai prasidėjo Kinijos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimai, ES- Kinijos santykiai- politiniai, ekonominiai, prekybiniai, moksliniai- sparčiai plėtojosi, jie išaugo į strateginę partnerystę. Tačiau strateginė partnerystė, bent kaip mes ją suprantame, remiasi bendromis vertybėmis, pagarba demokratijai, žmogaus teisėms. Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms buvo, yra ir bus ES vienybės pamatas ir tai nėra vienadienė deklaracija, ES tai įrodo visa savo daugiau nei pusės šimto metų istorija. Tai laikas suprasti ir šalims- ES partnerėms: yra dalykų, kurių ES neatsisakys ir į nieką neiškeis. Tai noriu akcentuoti ypatingai šiandien, kai prieš kelias valandas šioje salėje buvo pasirašytas istorninis dokumentas- ES Pagrindinių teisių chartija.
Čia turėčiau pažymėti ir tai, kad yra dalykų, kurie stabdo ES ir Kinijos santykių plėtrą, ir raktas ieškant sprendimo daugumoje atvejų yra Kinijos valdžios rankose.

Plačiau >>

L. Andrikienė „ES – Kinijos santykiai: galimybės ir iššūkiai“

Visų pirma leiskite man padėkoti šio posėdžio, skirto įvairių ES – Kinijos santykių aspektų bei mūsų bendrų iššūkių ir galimybių aptarimui, organizatoriams. Daugiausiai dėmesio skirsiu žmogaus teisių klausimams bei ES – Kinijos dialogui žmogaus teisių klausimais. Nėra malonu, netgi visiškai nemalonu kalbėti apie žmogaus teisių pažeidimus bet kurioje šalyje, nesvarbu ar ta šalis būtų mano gimtoji valstybė – Lietuva, ar Kinija, tačiau turint omenyje, kad kalbame apie šimtus ar netgi tūkstančius kenčiančių žmonių, kurių teisių nėra paisoma, tokie pokalbiai yra pagrįsti.

Plačiau >>

Tibeto laisvės rėmimo grupė

Tibeto laisvės judėjimas Lietuvoje prasidėjo atkūrus nepriklausomybę, o praėjus dviems dešimtmečiams judėjimo uždaviniai šiandien tampa dar svarbesni.

Naikinama tūkstantmetė Tibeto kultūra bei niokojama unikali Tibeto gamta, nuolat blogėjanti žmogaus teisių ir religijos laisvės padėtis, kurios tragiškumą atskleidžia per pastaruosius keletą metų įvykę precedento šiuolaikiniame pasaulyje neturintys daugiau nei šimto tibetiečių susideginimo atvejai. Tiek 1989–ųjų įvykiai Tibete, kai vyko masinės demonstracijos, mitingai, o kinų kariuomenė nuslopino neramumus, praliedama kraują, tiek 2008–ųjų sukilimas Lhasoje prieš pat Pekino olimpines žaidynes, kai brutaliai numalšinti protestai pareikalavo daugiau nei šimto žmonių gyvybių, rodo nenuslopintą tibetiečių ryžtą ir taikius tautos siekius būti savo krašto šeimininkais.

Neseniai patirta Lietuvos okupacija ir taikus išsivadavimas, Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV išreikšta parama Lietuvos laisvei 1991 m., nesmurtinė Tibeto kova už laisvę įkvėpė ir subūrė Tibeto laisvės rėmimo grupę.

Grupė savo veikla ragina Kiniją siekti taikaus dialogo su Tibeto dvasiniu vadovu Dalai Lama XIV, siekiama atkreipti Lietuvos bei pasaulio bendruomenės dėmesį į Tibeto klausimą bei pristatyti unikalią Tibeto kultūrą Lietuvoje.

Judėjimo pradininkė ir įkvėpėja buvo rašytoja Jurga Ivanauskaitė. 1992 metais J. Ivanauskaitė kartu su fotografu ir keliautoju Pauliumi Normantu įsteigė visuomeninį fondą „Tibetas“, iš kurio vėliau išsirutuliojo Tibeto laisvės rėmimo grupė.

J. Ivanauskaitė su bendražygiais organizavo svarbių Tibeto istorijai datų minėjimus bei kitokias Tibeto laisvės siekių palaikymo akcijas prie tuometinės Kinijos ambasados Zujūnuose ir kitose Vilniaus vietose. Atskirai paminėtinas 2002–aisiais įvykęs piketas per Kinijos valstybės ir partijos vadovo Dziang Dzemino valstybinį vizitą, kurio metu buvo sulaikyti taikūs piketuotojai už Tibeto laisvę, tarp jų ir pati rašytoja. Už šio vizito metu išreikštą pilietinę poziciją J. Ivanauskaitė, kaip idėjinė Tibeto rėmimo grupės lyderė, buvo nominuota „Sugiharos fondo“ 2002 metų Tolerancijos žmogaus titului. Dauguma Tibeto rėmimo grupės renginių buvo organizuojami bendradarbiaujant su „Tarptautinės amnestijos“ (Amnesty International) Vilniaus grupe ir jos vadovu rašytoju Gasparu Aleksa.

Tibeto laisvės rėmimo grupė

Nuolatiniais tapo kasmet kovo 10–ąją prie Kinijos ambasados rengiami 1959 m. Tibete įvykusio sukilimo prieš kinų okupantus metinių bei gruodžio 10–ąją rengiami Tarptautinės žmogaus teisių dienos minėjimai.

2008 metais organizuoti piketai prie Kinijos ambasados, „Candle for Tibet“ pasaulinė akcija, atkreipiant dėmesį į tibetiečių tautos tragediją artėjančių Pekino olimpinių žaidynių kontekste bei kitos Tibeto rėmimo iniciatyvos ir informacinės akcijos.

2008 metais Tibeto Laisvės rėmimo grupė inicijavo Tibeto vardo suteikimą vienam iš skverų Vilniuje, Užupio rajone. Tibeto skveras oficialiai atidarytas 2010–ųjų birželio 14 d. Tibeto skvere rengiami kasmetiniai „Kultūros nakties“ bei Gatvės muzikos dienos renginiai, kitos pilietinės bei meninės akcijos.

2011 metais Vilniaus rajone, Kenos geležinkelio stotyje, pasitinkant iš Kinijos atvykstantį konteinerinį traukinį simbolišku pavadinimu „Saulė“, kurio sutiktuvėse dalyvavo Lietuvos pareigūnai bei Kinijos atstovai, sulaikyti ir iš perono jėga išvesti ten su Tibeto vėliavomis stovėję keli Tibeto grupės rėmėjai.

Tibero laisvės rėmimo grupė

2012 metais surengta „Tiesos deglo“ pasaulinė akcija, inicijuota tremtyje veikiančio Tibeto parlamento, kuria siekiama atkreipti JT valstybių bei pasaulio bendruomenės dėmesį į Tibeto klausimą bei tragiškus tibetiečių susideginimus.

Tais pačiais metais Tibeto rėmimo grupės iniciatyva bei Užupio bendruomenės palaikymu, atidengta Užupio konstitucija tibetiečių kalba.

2013 m. Jo Šventenybė Dalai Lamos XIV vizito metu Tibeto skvere bus atidengta nauja, šia proga sukurta Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rimanto Sakalausko skulptūra „Mandala“.

Akcija: Pagaminta Kinijoje? Gerokai pagalvok!!!

 

 

Tibetas: 45-eri metai po sukilimo

Ant mūsų pečių ir sąžinės guli Tibetas – šeši milijonai žmonių. Bet kodėl? Ar keturiolika mūsų nepriklausomos valstybės gyvavimo metų neatitolino amžinai nuo mūsų tos kartybių taurės: žmogaus teisių pažeidinėjimo, jėga brukamos ideologijos, kalinimų, kankinimų, visokių okupuotos valstybės nelaimių? Ne, deja, tikrai ne.

Plačiau >>