R. Hofertienė „Kodėl Lietuva remia Tibetą?“

Milijonai žmonių visame pasaulyje ir Lietuvoje domisi unikalia Tibeto kultūra, medicina, tradicijomis. Tačiau tikroji pastarojo penkiasdešimtmečio istorija ir tikrosios šios šalies kančios nėra gerai žinomos. Atgimimo laikais, politinio ir informacinio prašviesėjimo dienomis sklido vis daugiau informacijos apie Lietuvą, o mes patys vis daugiau sužinodavome apie Indiją, Tibetą.

R. Hofertienė „Jų skausmas – mums svetimas?“

Įvykiai Tibete mąstantiems Lietuvos žmonėms vėl primena: prarasti laisvę gyvenant su grobuoniškos prigimties kaimynu galima greitai, o nepriklausomybei atgauti prireikia pusšimčio metų. Deja, atgauname ne viską, ką buvome praradę. Okupantas savo auką naikina visapusiškai: jos gamtą, kultūrą, kalbą, tradicijas, pagaliau fiziškai sunaikina tautos elitą, o auklėjimą organizuoja taip, kad jaunoji karta net savo šaknis pamirštų. Atgavus laisvę po pusšimčio metų reikia dar kito pusšimčio, kad būtų panaikinti okupacijos padariniai. Lietuva labai gerai žino, ką tai reiškia! Tibetiečiai, beje, irgi.

Plačiau >>

Dokumentinis filmas „Liepsnojantis klausimas: kodėl susidegina tibetiečiai?“

Kinija Tibetą valdė brutaliai ir negailestingai nuo pat okupacijos pražios, 1949-aisiais. Besitęsiantys žmonių susideginimai yra protesto forma prieš Kinijos vykdomą politiką Tibete.

Nuo 2009-ųjų vasario iki 2012-ųjų rugpjūčio Tibete iš viso susidegino 51 žmogus (šiandien šis skaičius perkopė 90). Keturiasdešimt iš jų mirė, kitų likimas nežinomas. Vienuoliai, vienuolės, pasauliečiai vyrai ir moterys, jauni ir sveiki, apsipylę degiu skysčiu ir pasidegę, šaukdavo protesto šūkius ugniai deginant jų kūnus.

Plačiau >>

Leonidas Donskis. Situacija Tibete – tylus pasaulio sąžinės egzaminas

Tibeto vėliavaGruodžio 10-oji kalendoriuose pažymėta kaip Tarptautinė žmogaus teisių gynimo diena. Jei dar prieš kurį laiką, žlugus Sovietų Sąjungai, atrodė, kad artėja lūžio taškas, kai galima bus sakyti, kad pamatinių žmogaus teisių  egzistavimas yra aksioma visoms pasaulio valstybėms.

Plačiau >>

Rūta Norkutė: „Mūsų praeitis įpareigoja kalbėti ir veikti dėl Tibeto“

Evgenios Levin nuotraukaKiekvieną savaitę iš Tibeto mus pasiekia vis naujos žinios apie susideginusius tibetiečius. Šių tragiškų incidentų skaičius jau perkopė devyniasdešimt, o jums skaitant šias eilutes, gali būti, kad okupuotame Tibete šią akimirką, jaunas vienuolis ar studentas sušunka: „Laisvę Tibetui!“, apsipila benzinu ir uždega degtuką…

Plačiau >>

Tibeto parlamentaras: „Žinodama laisvės vertę, Lietuva gali padėti tibetiečiams“

Ilgai laisvės neturėjusi Lietuva žino jos vertę, todėl dabar gali padėti tibetiečių tautai, sako Tibeto parlamento tremtyje atstovas, vienuolis Thubtenas Wangchenas.

„Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – žmonės žino, ką reiškia neturėti savo valstybės. Lietuva laisvę, nepriklausomybę atgavo prieš du dešimtmečius. Dabar Lietuva žino laisvės vertę ir kaip padėti kitoms tautoms kaip tibetiečių, kurie šiuo metu nelaisvi“, – sakė į Vilnių atvykęs T.Wangchenas.

Plačiau >>

Tibeto skvero atidarymas Užupyje 2010 m.

Jurgos Ivanauskaitės Tibetas 1998 m.

Jurga Ivanauskaitė. Tibetas 1998 m.Po pirmosios kelionės 1993 m. į Dharamsalą Indijoje, kur studijavo Tibeto budizmą, sugrįžusi į Vilnių, rašytoja ir dailininkė Jurga Ivanauskaitė kartu su bendraminčiais pradėjo rengti protesto akcijas, smerkiančias Tibeto okupaciją ir genocidą. Taip ilgainiui susibūrė Tibeto rėmimo grupė.

Plačiau >>

Paulius Normantas. Tibetas 1994 m.

Paulius Normantas. Tibetas, 1994 m. 1989 m. išvykęs į pirmąją ekspediciją po okupuotą Tibetą (antroji ekspedicija surengta 1994), fotografas, poetas ir keliautojas Paulius Normantas budistinių kraštų trajektoriją sistemingai brėžia ir šiandien, kur fiksuoja nykstančias tautas, jų papročius, religinio ir kasdienio gyvenimo fragmentus, gamtą, architektūrą bei žmones.

Plačiau >>

Marius Abramavičius-Neboisia. Keli brangakmeniai kelionių stupos inkrustacijai

Maldų vėliavos ir Potalos rūmaiTibete buvau 1999-aisiais. Tai buvo išsipildžiusi sidabrinė svajonė. Norėjau ten nukeliauti ne vienus metus, o visus devynerius, ir vieną pavasarį pakėliau sparnus į Katmandu, o ten jau, nepaisant aplinkinių kalbų, kad tai neįmanoma, taip būti negali ir iš viso tai nepasiekiama, kalnų tarpeklių keliu pro Nyalamą patekau į Tibetą.

Iki šiol kiekviena diena, praleista ten, Tibete, iškyla ryškiais, spalvingai sodriais, pilnais kvapų ir pojūčių vaizdais. Tai ir klajojimai po Lhasą, apsilankymas Dalai Lamos meditacijų kambaryje, Potaloje, tranzavimas Tibeto plynėmis, keliais, kur pravažiuoja šešios mašinos per dieną, ėjimas pėsčiomis Džomolungmos bazinės stovyklos link ir aukščiau, tai tik keli brangakmeniai kelionių stupos inkrustacijai.

Plačiau >>

Tibetas: šalis be Naujųjų metų

Daugiau nei penkis dešimtmečius tęsiasi Tibeto okupacija. Rodos, per tą laiką pasiekta ne tiek jau ir mažai – apie Tibetą ir tibetiečių tautos situaciją žino visas pasaulis, Dalai Lama XIV gerbiamas, o už savo principingą laikyseną pagerbtas Nobelio taikos premija ir daug kitų apdovanojimų. Vis dėlto jau tiek pat laiko Tibeto situacija iš esmės nesikeičia, o naujausios žinios kelia tik nuogąstavimą – Tibetas toliau naikinamas.

Plačiau >>

Analitikai: nenorėdamos pykdyti Kinijos, Vakarų šalys neskuba palaikyti Tibeto

Tarptautinė bendruomenė atsargiai reiškia nuomonę dėl Tibeto klausimo, vengdama susipriešinimo su vis labiau stiprėjančia Kinija, su kuria daugelis šalių užmezgusios glaudžius ekonominius ir diplomatinius ryšius, pastebi analitikai.

Plačiau >>

Tibetas. „Pasaulio stogo“ gyventojai

2

Ilgus šimtmečius Tibetas buvo galinga imperija, o jo kultūrinį, religinį bei tautinį unikalumą lėmė geografinė padėtis – įsikūręs daugiau nei 4 tūkst. metrų nuo jūros lygio esančioje plynaukštėje, jis buvo atskirtas nuo pasaulio didingų kalnų masyvu ir atšiauria gamta. Tačiau tai nesutrukdė Tibeto valdovams megzti glaudžius ekonominius, politinius, kultūrinius santykius su Kinija, Mongolija, Mandžiūrija, Indija.

Plačiau >>

Ieva Gudmonaitė. Tibeto liepsnų ataidai, Vėlinės

Evgenios Levin nuotraukaPer Vėlines labiausiai trikdė verdantis kraujas. Viduje esanti gyvastis arba nerimastis, verčianti nuolat judėti. Mirusiųjų šventė iš tikro labiau yra gyvųjų, nes gyvybė mirties, sąstingio akivaizdoje dar labiau išryškėja. Per Vėlines švytinčiomis mirusiųjų valdomis plūstantis gyvųjų srautas – tarsi pačios gyvybės misterijos pasirodymas jos pačios nebuvimo fone.

Plačiau >>

Gintaras Dručkus: „Tibeto klausimas – mūsų vertybių klausimas“

Gintaras Dručkus. Gedimino Kajėno nuotraukaŠtai jau penkis dešimtmečius tęsiasi Tibeto okupacija. Tiek jau laiko Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama XIV liudydamas atjautą tęsia nesmurtinės kovos kelią, kuriuo siekia gerovės ne tik okupuotai savo tautai, bet ir visoms gyvoms būtybėms pasaulyje. Rodos, per tą laiką pasiekta ne tiek jau ir mažai – apie Tibetą ir tibetiečių tautos kančias žino visas pasaulis, Dalai Lama XIV gerbiamas, o už savo principingą laikyseną apdovanotas net Nobelio taikos premija.

Plačiau >>