Budizmo religinės tapybos – ritininių piešinių thankų – paroda

eed739ef1da27147326d13dcf2e4c02c3350b704Rugsėjo 10-23 d. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje (Pilies g. 40, Vilnius) veiks šiaurinio budizmo religinės tapybos – ritininių piešinių thankų – paroda iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Rytų meno kolekcijos. Ši paroda – tai Tibeto kultūros dienų, lydėsiančių Jo šventenybės Dalai Lamos XIV vizitą Lietuvoje rugsėjo 12-13 d., dalis.

Thankomis tibetietiškai vadinami budizmo šventųjų ir mokytojų, dievybių, jų Mandalų stačiakampio, rečiau kvadrato formos paveikslai, tapyti tradiciniais augalinės bei mineralinės kilmės dažais ant gruntuotos drobės, kartais šilko. Kai kurios detalės gali būti pagražinamos auksiniais dažais. Šie sakraliniai paveikslai paprastai būna įsiūti į prabangų brokato audeklo aptaisą, o pats piešinys nuo pašalinių pridengiamas specialia šilkine užuolaidėle, kuri, esant reikalui, pakeliama ir suimama dekoratyviomis klostėmis. Medžiaginio rėmo viršuje ir apačioje įveriamos medinės lazdelės, kurios suteikia visai konstrukcijai tvirtumo, todėl thankas ne tik lengva pakabinti ant sienos, bet ir patogu saugoti ar transportuoti, susukus į ritinėlį.

Thankų įvaizdžiai, kaip įprasta religinio meno tradicijai, turi per ilgus amžius nusistovėjusią griežtą ikonografiją, aiškiai apibrėžtas personažų ir siužetų vaizdavimo taisykles. Taigi thankas tapantis dailininkas neieško improvizacijos laisvės, bet siekia kuo tiksliau perteikti budistinės vaizduojamosios dailės kanoną.

Thankos puošia šventyklų vidų, o per svarbias religines šventes didžiulės, net keliasdešimties kvadratinių metrų ploto thankos iškabinamos ant išorinių vienuolynų sienų ar ištiesiamos kalvų šlaituose. Vis dėlto dažniausiai tikintieji thankas kabina virš namų altoriaus, ant kurio stovi bronzinės dievybių statulėlės, ir naudoja jas asmeninei meditacijos praktikai: iš pradžių gerai į paveikslą įsižiūrima, paskui sukuriamas atvaizdas vidinio mentalinio regėjimo lauke ir į jį susitelkiama. Taip siekiama įgyti dvasinių savybių, būdingų medituojamai dievybei ar šventajam.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje sukaupta Rytų meno kolekcija – viena vertingiausių Lietuvoje. Svarbią jos dalį sudaro ir autentiški XIX a. – XX a. vid. budistų sakralinės tapybos eksponatai iš Tibeto, Mongolijos, Buriatijos. Taigi, parodoje M. ir J. Šlapelių namuose-muziejuje rodomos thankos suteiks retą galimybę žiūrovams susipažinti su unikalios tūkstantmetės Tibeto kultūros, paveikusios ir gretimas Azijos šalis, religiniu paveldu, dabar saugomu Lietuvoje.

Parodos metu taip pat planuojama filmų apie Tibetą ir jo kultūrą programa.