Dr. Lobsang Sangay: „Kova už Tibetą nesiliaus“

f68fe3261ac134feeb4078188dfcc3d666bc6bf5Prieš penkiasdešimt penkerius metus, 1959 m., tūkstančiai tibetiečių spontaniškai susirinko Tibeto sostinėje Lhasoje siekdami apsaugoti Jo Šventenybę Dalai Lamą ir protestuodami prieš Kinijos okupaciją. Po septynių dienų Jo Šventenybė Dalai Lama paliko Lhasą ir pasitraukė į Indiją. Kartu su juo į tremtį pasitraukė 80 000 tibetiečių, o Tibeto nacionalinis sukilimas Kinijos armijos buvo numalšintas jėga.

Skelbiame kasmetinį Kashag‘o (Tibeto Vyriausybė tremtyje) vadovo Sikyong‘o dr. Lobsango Sangay pareiškimą 55-ųjų Tibeto nacionalinio sukilimo metinių proga.

Šių metų sausį apsilankiau Tawang‘e Arunachal Pradesh valstijoje Indijoje. Patyriau gilų išgyvenimą žvelgdamas į kelią, kuriuo Jo Šventenybė Dalai Lama pasitraukė į Indiją. Taip pat aplankiau Bomdilą ir Tuting‘ą, kur prieglobstį rado tūkstančiai tibetiečių. Skaudi, tačiau neišvengiama realybė yra tai, kad daugelis iš priverstinai pasitraukusių vyresnės kartos žmonių taip ir mirė, neįgyvendinę savo svajonės sugrįžti į Tėvynę. Taip pat didelis skaičius tibetiečių pasimirė, taip ir nesusijungę su savo šeimos nariais ir nesulaukę laisvės. Tačiau viliuosi, kad jų svajonės ir viltys yra gyvos ir auga jų vaikuose.

Tibete gyvenančių tibetiečių demonstruojama tvirtybė ir ryžtas, pradedant sukilimais ir pasipriešinimu Kham‘o ir Amdo provincijose praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje; protestais Lhasoje devintajame dešimtmetyje ir baigiant visuotiniu sukilimu 2008-aisiais ir pastarojo meto susideginimais liudija, kad kova už Tibetą nesiliaus. Šiandien į kovą už Tibetą veda nauja tiek Tibete, tiek ir tremtyje gyvenančių tibetiečių karta. Būtent naujoji Tibete gyvenančių tibetiečių karta drąsiai reikalauja savo tapatumo išsaugojimo, laisvės ir susivienijimo. Panašiai elgiasi ir naujoji tremtyje gyvenančių tibetiečių karta.

Mus pasiekia žinios apie moksleivius Chabcha‘oje, kurie reikalauja, kad būtų dėstoma tibetiečių kalba; apie tibetiečius Driru, kurie atsisakė iškelti virš savo namų Kinijos vėliavas; nerimą keliantys pranešimai apie žmonių netektis ir žalą aplinkai Gyama‘os anglies kasyklose Meldro Gungkar‘e. Visi šie protestai akivaizdžiai paneigia Kinijos propagandą, kad „išskyrus keletą nepatenkintųjų, tibetiečiai Tibete yra laimingi.“

Nuo 2009-ųjų Tibete susidegino 126 asmenys. Nepaisant nuolatinių raginimų susilaikyti nuo tokių drastiškų veiksmų, susideginimų skaičius auga. Tsultrim‘as Gyatso, vienuolis, susideginęs 2013 metų gruodžio 19 dieną, savo priešmirtiniame laiške rašė: „Klausykite, kurie galite išgirsti! Žiūrėkite, kurie galite matyti! Ar girdite? Esu priverstas atiduoti liepsnoms savo brangųjį kūną vardan to, kad Jo Šventenybė Dalai Lama galėtų grįžti į Tėvynę, kad būtų išlaisvintas Panchen Lama ir vardan šešių milijonų tibetiečių gerovės.“

Kashag‘o (Tibeto Vyriausybė tremtyje – vert. past.) vardu reiškiu gilią pagarbą visiems narsiems Tibeto vyrams ir moterims. Kashag‘as įsiklauso į maldavimus padaryti galą Tibete gyvenančių tibetiečių priespaudai ir kentėjimams. Būtent dėl šios priežasties mūsų pagrindinis ir neatidėliotinas siekis yra kaip galima greičiau taikiai išspręsti Tibeto klausimą dialogo būdu. Tuo pačiu Kashag‘ui reikalinga ilgalaikė strategija, kurią pasitelkus, reikalui esant, būtų galima stiprinti ir palaikyti mūsų kovą. Šie abu dalykai vienas kitą papildo: Kashag‘as ir toliau dės pastangas, kad, viena vertus, būtų skatinamas dialogas Tibeto klausimui išspręsti ir, kita vertus, – būtų sėkmingai tęsiama tibetiečių kova.

Mano mielieji tibetiečiai! Turime turėti galvoje tai, kad 2020-aisiais sueis 70 metų nuo Kinijos Liaudies Respublikos invazijos į Tibetą. Iki to laiko nebeliks tibetiečių kartos, menančios nepriklausomą Tibetą. Jo Šventenybei Dalai Lamai tais metais sukaks 85-eri, iš kurių 70 metų Jis bus pašventęs Tibeto žmonių vedimui ir vadovavimui. Tiek Tibeto viduje, tiek ir už jo ribų gyvenanti naujoji Tibeto vadovų karta turės ieškoti sprendimų be galo sudėtingos ir kupinos iššūkių tikrovės akivaizdoje. Tibete gyvenantys tibetiečiai nebeturės tiesioginės asmeninės tradicinio Tibeto patirties, o už Tibeto ribų gyvenantys tibetiečiai turės tik gyvenimo tremtyje asmeninę patirtį. Tremtyje gyvenančių tibetiečių skaičius sudaro vos 2,5 nuošimčių nuo bendro šešių milijonų tibetiečių skaičiaus, tačiau, atrodo, jie yra pasiskirstę tolygiai: Vakaruose ir Indijoje, Nepale ir Butane jų gyvena panašus skaičius.

Tremties būsena yra paženklinta netikrumo ir nesaugumo jausmu, gi okupacija gali peraugti į nuolatinę pavergimo ir paklusnumo būseną. Susiduriame su iššūkiu kaip panaikinti atotrūkį ir susidariusią spragą tarp gyvenimo tremtyje ir gyvenimo Kinijos okupacijoje. Turėsime išmokti tęsti išsilaisvinimo kovą pasikeitusios realybės ir patirčių sąlygomis, iš kurių nei viena nebeturi atramos asmeninėje nepriklausomo Tibeto patirtyje. Kaip galėsime tai pasiekti?

Mūsų ilgalaikės strategijos tikslas turėtų būti pasiekti, kad mūsų mintys ir veiksmai tvirtai remtųsi tikėjimu Tibetu ir jo ateitimi. Mūsų jau daugiau kaip 50 metų trunkantis pasipriešinimo judėjimas negali remtis vien tik kitų pagalba. Atėjo laikas imtis asmeninės atsakomybės, kolektyvinės lyderystės ir tvirtai remtis ant savo kojų. Turime stiprinti savo asmenines ir kolektyvines galias. Turime remtis į savo gelmes.

Esu įsitikinęs, kad išsilavinimas – realiausia ir didžiausią potencialą turinti mūsų investicija ir priemonė. Kuo geriau išlavinsime savo žmones, tuo sėkmingiau sukursime tvirtus pagrindus savarankiškoms ekonominėms, technologinėms ir valdžios struktūroms. Mūsų rėmėjai pasaulyje žino, kad tibetiečių siekis yra teisingas, jie vertina budistinį paveldą. Tibetiečių vertybės – nuolankumas, sąžiningumas, ištvermė – sudaro tą pagrindą, kuriuo remiasi tibetiečių kova už laisvę. Jeigu norime pasiekti savo tikslus, prie viso šito turime dar pridėti šiuolaikinį išsilavinimą. Tradicinių vertybių ir nūdienos poreikius atitinkančio išsilavinimo derinys užtikrins mūsų kovos dinamiškumą ir jėgą.

Gyvybiškai svarbu, kad Tibeto jaunimas mokytųsi tibetiečių kalbos ir mūsų tautos istorijos. Taip pat labai svarbu, kad jie užrašinėtų atskirų šeimų istorijas ir pasakojimus apie protėvių kraštą. Tęsti tradiciją per Tibeto kultūros šventes restoranuose valgyti momos (tradicinis tibetiečių patiekalas – vert. past.) ir nešioti chubas (tradicinis tibetiečių drabužis – vert. past.). Tačiau jeigu norime, kad mūsų tapatumo suvokimas turėtų tvirtą pagrindą, turime siekti išsilavinimo, kaip galima plačiau įtraukti Tibete gyvenančius tibetiečius ir iššūkių akivaizdoje formuoti savo asmeninę laikyseną. 2014-ieji turi būti kiekvieno iš mūsų ir mūsų judėjimo įtraukimo, lavinimosi ir stiprinimo metai.

Siekiant užtikrinti bendruomenės tremtyje vienybę ir jos veiklos efektyvumą būtina mus visus vienijanti ašis. Tibetiečiams tokia nepakeičiama ašis yra Centrinė Tibeto Administracija. Kashag’as kviečia pasišventusį jaunimą užimti vadovaujančias pozicijas Centrinėje Tibeto Administracijoje ir kitose su Tibetu susijusiose organizacijose.

Baigdamas, sveikinu neseniai įvykusį Jo Šventenybės Dalai Lamos susitikimą su prezidentu Baraku Obama. Aukštai vertinu prezidento Obamos tvirtą paramą Vidurio kelio pozicijai. Vadovaujantis Vidurio kelio pozicijos nuostatomis įgyvendinus tikrąją autonomiją politines represijas pakeistų pagrindinės teisės ir laisvės; ekonomikos marginalizavimą – ekonominis pakilimas; socialinę diskriminaciją – socialinė lygybė; kultūrinę asimiliaciją – kultūros puoselėjimas, o aplinkos niokojimą – aplinkos apsauga. Nuosekliai laikomės Vidurio kelio pozicijos, kadangi laikome ją efektyviausia priemone padaryti galą kančioms Tibete. Viliamės, kad Xi Jingping’o vadovaujama naujoji Kinijos vadovybė tai įvertins ir priims tokią mūsų siūlomą pragmatišką bei nuosaikią poziciją.

Kashago vardu reiškiu padėką didžiai Indijos nacijai ir jos geriems žmonėms. Pradėjęs eiti politines pareigas Dharamsaloje kaip niekada anksčiau suvokiau, kiek daug Indija yra padėjusi ir padeda Tibetui ir jo žmonėms. Kashago vardu taip pat reiškiu giliausią padėką vyriausybėms, parlamentarams, Tibeto rėmimo grupėms ir pavieniams asmenims visame pasaulyje ir raginu tęsti kartu su mumis kelionę į laisvę.

Su džiaugsmu pranešu, kad Centrinė Tibeto Administracija 2014-uosius paskelbė Jo Šventenybės XIV-ojo Dalai Lamos metais taip įvertinant jo fantastišką lyderystę bei nuopelnus Tibetui ir pasauliui. Taip pat su malonumu primenu tibetiečiams ir mūsų bičiuliams visame pasaulyje, kad 2014-aisiais minėsime ir Nobelio taikos premijos skyrimo Jo Šventenybei Dalai Lamai 25-ąsias metines. Balandžio 25-ąją minėsime ir 25-ąjį 11-ojo Panchen Lamos Gedun‘o Choekyi Nyima‘os gimtadienį.

Per ilgą mūsų civilizacijos istoriją Tibeto žmonės laikas nuo laiko pakildavo, kad susitelkę įveiktų juos ištikusias negandas. Šiandieną mūsų tapatumo, solidarumo ir orumo suvokimas yra kaip niekad gilus. Jeigu išliksime vieningi, išsaugosime turtingas senolių tradicijas ir jas priderinsime prie jaunosios kartos inovatyvumo ir dinamizmo, esu tikras, kad Kinijos vyriausybei neliks nieko kito, kaip tik atsiliepti į mūsų lūkesčius.

Brangūs broliai ir seserys, gyvenantys Tibete: mūsų kelionė gali tęstis dar ilgai, o kelyje pasitaikantys iššūkiai gali pasirodyti bauginantys ir sunkiai įveikiami, tačiau savo tikslą pasieksime. Tawang‘e mačiau kelią, kuriuo Jo Šventenybė Dalai Lama, mūsų tėvai ir seneliai ėjo iš Tibeto į Indiją. Tolumoje mačiau didingus Tibeto kalnus ir upes. Visa tai man pasirodė geru ženklu pradedant 2014-uosius. Teikiančiu viltį, kad kartu su jumis išvysiu kelią, vedantį atgal. Į Tibetą.

Meldžiuosi linkėdamas ilgų metų Jo Šventenybei Dalai Lamai ir neatidėliotino Tibeto klausimo sprendimo.

Vertė Gintaras Dručkus

2014/03/10