10 šiuolaikinių Tibeto menininkų

59b53e4ee7190c91d4c46adfb96919008c8f9a79Nesvarbu, ar gyventų namie, ar užsienyje, šiuolaikiniai Tibeto menininkai savo kūriniams perteikia multikultūrines įtakas, tyrinėdami įtampą tarp tradicinės Tibeto ir šiuolaikinės globalios kultūros. Pristatome dešimt ryškiausių šiuolaikinių Tibeto menininkų. Beveik visiems būdingas kintančios Tibeto kultūros svarstymas, tradicijos ir visuomenės modernėjimo ryšio paieška. 

Budos įvaizdis kaip informacinis ženklas

Lasoje kuriantis Tseringas Nyandakas (1974 m.)  eksperimentavo dirbadamas tibetietišku ir vakarietišku stiliais, kol atrado unikalią išraiškos formą, suliedamas abiejų kultūrų technikas ir stilius į viena. Menininkui kūrybingumas kyla iš skverbimosi į savo tapatybę ir jos tyrinėjimo.

Jo kūriniai iš asmeninės erdvės išsiplečia į socialinę, tuomet, kai jis nagrinėja savo asmenines gyvenimo reflekcijas ir stebi socialinius reiškinius besikeičiančiame Tibeto peizaže. Nyandako darbai atveria subtilias tradicinės Tibeto kultūros įtakas šiuolaikiniam menui, tarkim, Budos įvaizdis pasitelkiamas kaip informacinis ženklas.

„Naudoju Budos įvaizdį ne dėl savo religinių įsitikinimų. Man tai yra kaip objektas, per kurį išgyvenu ryšį su savo aplinka. Tai yra objektyvu, bet kartu veikia ir kaip tam tikros informacijos talpykla“, – sako menininkas. Jo naujausios personalnės parodos „Žemė be herojų“ poetiniai vaizdiniai yra metaforiški ir keliaprasmiai, išreiškiantys slapčiausius menininko jausmus ir emocinį atsaką į šiuolaikinio Tibeto gyvenimą, kuriame sudėtingai į viena suliejama tai, kas pozityvu ir negatyvu.

Su kultūros erozija kovojantis menas

fd03d8fc3f8342dd7367e8705dd4e3573d205798Nortse (g. 1963 m.) yra nepaprastai universalus menininkas, dirbantis su įvairiomis medijomis, nuolat keičiantis kūrybines praktikas, kad kaskart atrastų naują stilių ir formą. Jis perkeičia tradicinius Tibeto motyvus, taip kovoja su Tibeto kultūros erozija ir ištrynimu, vykstančiu dėl Kinijos prievarta vykdomų „renovacijų“. Jo darbai svyruoja nuo mikroskopinio žvilgsnio į su asmenine egzistencija susijusius klausimus iki labiau makroskopinio įsimąstymo apie globalinį atšilimą, aplinkos būklės blogėjimą, gyventojų perteklių, jaunimo alkoholizmą ir žiniasklaidos pasaulyje pamestą tapatybę.

„Man susidvejinimas yra labai skausminga patirtis“, – sako Nortse apie dailės ir fotografijos kombinaciją, kas yra jo naujausia raiškos forma. Priemonių ir stiliaus keitimas yra dalis savęs ir Tibeto paveldo tyrinėjimo proceso, taip pat tai menininkui leidžia artėti prie objektyvaus žvilgsnio į globalinius klausimus. „Sutvarstytas peizažas“ iliustruoja būtent tokį požiūrį. „Man šiuo metu labiausiai rūpi tradicinės kultūros praradimas, tikėjimo pokytis bei gamtinės problemos“, – sako menininkas.

Jei palikčiau gimtąją žemę, prarasčiau prasmę

91e3b665d893a3961dcc4e90281dc42f70e199391976 m. gimusi Dedron yra giliai paveikta tradicinio Tibeto meno. Jos darbuose susilieja tradiciniai motyvai ir vakarietiškos kubizmo bei siurrealizmo inspiracijos. Dedron reflektuoja dėl globalizacijos ir modernizacijos poveikio kintantį Tibeto sociokultūrinį, tradicinį ir gamtinį peizažą. Dedron yra labai prisirišusi prie savo šaknų: „Mano gimtasis miestas yra uola. Su jokia vieta jo nepalyginsi. Mano menas ir gyvenimas yra ten įsišakniję. Jei palikčiau šią vietą, prarasčiau visą gyvenimo prasmę.“

Vaizduodama nuostabius Tibeto gamtos bei miesto peizažus, Dedron įtraukia tiek tradicinius, tiek šiuolaikinius dailės motyvus. Ji taip pat yra tibetietišku stiliumi nutapiusi svarbių Vakarų dailės istorijai moterų, tokių kaip Mona Liza, portretų.

Neatsiejamas politikos ir religijos ryšys Tibete

4da581ea4916be9d8a47df1d0ec2d5f22d01a5251961 m. gimęs Gonkaras Gyatso kuria humoristinius darbus apie politinį kontekstą ir asmeninę savo gyvenimo patirtį. Šiam menininkui būdinga žanrų įvairovė – nuo piešinio iki koliažo, nuo fotografijos iki instaliacijos. Menininkas yra sakęs, kad jo tėvynėje esantis neatsiejamas religijos ir politikos ryšys yra vienas stipriausiai jo tapatybę formavusių veiksnių.

Gyatso praktikoje svarbi budistinės ikonografijos reprodukcija. Budą jis yra pavadinęs savo mūza. Puikiai išmanydamas tradicinės Tibeto dailės pamatus, šis menininkas talentingai tradicines tankų kompozicijas transformuoja į populiariąją vaizdiniją, taip pašiepdamas pasaulio politiką ir gyvenimo kasdienybę. Dauguma jo darbų atskleidžia migrantų gyvenimą, žymi tapatybės pokyčius.

Ar muziejuje esantis sakralinis objektas vis dar šventas?

93aa5a9960a31a4a0502352f52ccf25c28faf6551968 m. gimęs Tsherinas Sherpa kultivuoja tradicinę Tibeto tankos tapybą. Nuo pat ankstyvos jaunystės to mokėsi iš savo tėvo, žymaus menininko, tankos meistro, Urgen Dorje. Jo darbai koncentruojasi į dabartinius Tibeto diasporos patirties iššūkius, kultūrinio paveldo praradimą.

Sherpa tapo demonus, dvasias ir dievybes, žinomus iš Tibeto tradicijos. Jų veiksmai paveiksluose yra kaip ženklai, per kuriuos šis menininkas vaizduoja Tibeto diasporos atitolimą nuo tėvynės.  Savo pirmojoje 2012-aisiais įvykusioje parodoje „Tibeto dvasia“ Sherpa kelia klausimą, ar menininkas kuria dėl paties meno ar iš atsidavimo kam nors. „Kas nutinka, kai dievybė nuimama nuo altoriaus ir ištraukiama iš jai įprasto konteksto? Ar ji vis dar šventa, ar jau tampa sekuliari? Kai ritualinis objektas arba visa šventykla yra perkeliama į muziejų, į tai vis dar reikia žvelgti kaip į šventybę, ar kaip į meno kūrinį?“ – kelia klausimus menininkas.

Jo darbuose susiduriame su tais pačiais principais kaip Warholo ar Duchampo kūriniuose. Sherpai svarbus klausimas, kaip mes matome ir priimame mus supančius dalykus.

Tibeto žemė Dharamsaloje

dd35cbc066ab1913e0fbd3f55d76f8f0bc197529Tengzingas Rigdolas (1982 m.) kuria įvairiomis technikomis – piešia, tapo, daro koliažus, fotografuoja, kuria vaizdo bei kompiuterines instaliacijas. Jungtinėse Valstijose išsilavinimą įgijęs menininkas su dabartimi jungia klasikinę filosofiją bei senąsias tradicijas, įkvėpimo semiasi iš žmonių konfliktų ir politikos. Savo darbuose jis analizuoja su Tibeto paveldu, sociokultūrine problematika, populiacija ir diaspora susijusius klausimus.

2011-aisiais jis Dharamsaloje sukūrė instaliaciją, kuri sulaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Rigdolas atvežė 20 000 tonų tibetietiškos žemės į Indijos miestą, kad tibetiečiai galėtų vaikščioti gimtąja žeme. Po parodos jis siūlė kiekvienam žmogui parsinešti namo po maišelį šios žemės.

Tibeto ir Kinijos mokykla

71a3948ef90451f494388e877ce34b35f3f5a1efKiniškų ir tibetietiškų šaknų menininkas Gade (1971 m.) studijavo kinišką piešimą ir tradicinį Tibeto meną. Gade kūryba yra veikiama tiek tradicinės Tibeto kultūros, tiek augimo vakarietiškėjančioje ir modernėjančioje visuomenėje. Jo piešiniuose ir skulptūroje sugretinamos tradicinės technikos, tibetietiški ar budistiški simboliai su moderniam vakarų menui būdingomis kompozicijomis.

Šio menininko darbai dažniausiai yra humoristiniai, perteikia modernizacijos ir globalizacijos poveikį tradicinei Tibeto kultūrai, religijai ir visuomenei. Gade sako, kad dauguma žmonių supaprastina Tibetą, todėl jam kūryboje svarbu atslkeisti autentišką santykį su Tibetu, kuriame užaugo ir kuriam priklauso, su visa šiam kraštui būdinga eklektika, kurią sukelia vesternizacija.

Šiam menininkui svarbi kultūrinio šoko tematika, kuri rodoma per įvairių kultūrų vaizdinių sumaišymą, būdingą šiuolaikinei Tibeto visuomenei. Gade piešia tankų kompozicijas, kuriose amerikietiškų komiksų knygelių herojai įgyja Himalajų dievybių pavidalus.

Plūduriuojantis Benchungo upės ledas

0cb176f1f6924e421d4e59ad753aeadd8c67d7e2Tibete, Kinijoje ir Norvegijoje mokęsis Benchungas (1971 m.), kaip ir dauguma šiuolaikinių Tibeto meinininkų, tiria išorinių kultūrų ir modernių technologijų poveikį jo šaliai. Užaugęs ir šiuo metu gyvenantis socialinėje aplinkoje, kurioje tradicija turi gilias šaknis, bet šiuo metu yra stipriai veikiama globalizacijos, Benchungas bando pažvelgti, kaip skirtingų sluoksnių ir kultūrų žmonės sutinka vienas kitą.

2003 m. atliktame performanse „Plūduriuojantis upės ledas“ rodoma, kaip menininkas ritualine kreida naktį piešia Lasos gatvėse. Jo dailėje, kaip ir būdinga šiuolaikinio Tibeto meno lauke, ši jausena išreiškiama tradicinį vaizdiniją ir simbolius išreiškiant modernaus meno technikomis bei formomis, kuriant piešinius, skulptūras, video ir instaliacijas. Daugelyje Benchungo darbų yra aktuali transformacijos tema.

Rytų ir Vakarų kultūrų balansas

c9c21bca78059b8280351d91a49558cfa5c11721Kesangas Lamdarkas kuria plastines tankas, tai yra skulptūrų ir šviesos dėžių instaliacijos. Šio menininko darbuose akivaizdžiai atsiskleidžia jo augimas daugiakultūrėje aplinkoje, daugybė skirtingų įtakų.

Bandoma sukurti balansą tarp Rytų ir Vakarų. Savo darbus Lamdarkas dažnai kuria iš perdirbtų atliekų ir įvairių atsitiktinai rastų daiktų. Jis dažnai įvairius objektus apdengia ištiripintu plastiku, ant kurio piešia tankas. Šiam menininkui taip pat būdingas unikalus puantilizmo stilius, kuris išgaunamas praduriant aliuminio lakštus su plaktuku ir vinimi. Iš skylučių kuriami tikslūs portretai arba scenos.

Vaizduodamas tikrovę, menininkas įsipareigoja kalbėti už visą žmoniją

982dde92cc0f2dc0ade5ec8207c51678427578871963 m. gimęs Tsewangas Tashi yra Tibeto menų mokyklos profesorius. Jo kūryboje svarbiausia fotografija, skaitmeninė manipuliacija ir piešimas. Šiomis technikomis jis kuria Tibeto žmonių portretus. Šiam menininkui žmonės ir jų aplinka yra įkvėpimo šaltinis. Jis teigia, kad ignoruojant šiuolaikinį pasaulį, neįmanoma sukurti kokybiško šiuolaikinio meno.

Menininkas siekia atskleisti tokį Tibetą, kuris neturi nieko bendra su pasaulyje paplitusiomis šio krašto mistifikacijomis ar egzotinės, laukinės kultūros vizija. Tashi tiki, kad vaizduodamas tikrovę menininkas įsipareigoja kalbėti visos žmonijos vardu.

Pagal užsienio spaudą parengė Vaiva Lanskoronskytė

Šaltinis: Bernardinai.lt

2016/04/10