PARODA UŽUPYJE / Jurga Ivanauskaitė. Tibetas – kita realybė. EXHIBITION IN UŽUPIS / Jurga Ivanauskaitė. Tibet – a Different Reality

DL, Jurga ir QR kodas FINAL  copyJurga Ivanauskaitė.  TIBETAS – KITA REALYBĖ

For English translation see below.

Jurga Ivanauskaitė (1961-2007) – rašytoja, publicistė, dailininkė, keliautoja, Lietuvos Tibeto rėmimo grupės įkūrėja.

Parodoje ant Vilnelės krantinės Užupyje eksponuojamos Jurgos Ivanauskaitės fotografijos iš jos kelionės po Tibetą 1998 metais.

Po pirmosios kelionės 1993 m. į Dharamsalą Indijoje, kur studijavo Tibeto budizmą, sugrįžusi į Vilnių J. Ivanauskaitė kartu su bendraminčiais pradėjo rengti protesto akcijas, smerkiančias Tibeto okupaciją ir komunistinės Kinijos vykdomą politiką Tibete. Taip ilgainiui susibūrė Tibeto rėmimo grupė. 1996 m. pasirodė J. Ivanauskaitės knygų trilogijos „Tibeto Mandala“, skirtos Tibeto istorijai, kultūrai ir religijai, pirmoji dalis „Ištremtas Tibetas“. Šios knygos pabaigoje ji ištarė: „Mano religija – TIBETAS“. Į Tibetą – savo Pažadėtąją žemę – J. Ivanauskaitė nukeliavo 1998 m. Iki pat gyvenimo pabaigos įvairiomis pilietinėmis akcijomis, knygomis ir straipsniais, dailės ir fotografijų parodomis ji rėmė tibetiečių laisvės ir nepriklausomybės siekius.

***

„Tibetas – tai dvasinė būsena“, – kažkieno kažkada paleistą taiklią frazę man kartojo visažiniai namisėdos. Tačiau, kaip ir viskas šiame realybės lygmenyje, Tibetas tebeturi kūną – išniekintą, iškankintą, bet vis dar šventą. Ir aš jo ilgėjausi. Troškau tą žemę išvysti, tarsi man ji būtų Pažadėtoji.

Tibetas nuo seno yra apipintas poetiškais pavadinimais: Pasaulio Stogas, Sniegynų Šalis, Magijos ir Mistikos Žemė, Pasaulio Altorius… Tačiau šiandien jūs veltui šios šalies ieškosite žemėlapiuose. Milžiniška, Vakarų Europai prilygusi Tibeto teritorija buvo okupuota, suskaldyta ir padalinta.

Tibeto tragedija nepaprastai ryškiai atspindi visos XX a. istorijos esmę – tai, kas prasidėjus okupacijai jame vyko ir tebevyksta, yra dvasinės laisvės kova su prievarta, Išminties, kurią iškelia širdis, kova su pavergto proto žiniomis, taurios individo vertės kova su gyvuliškos minios instinktais, idealizmo kova su cinizmu, tikėjimo aukščiausiąja žmogaus paskirtimi, kurios link veda dvasinio tobulėjimo kelias, kova su aklu vergavimu daiktui, keliaklupsčiavimu prieš materialinę gerovę, Vilties, kurią teikia giliausių, pirmapradžių būtovės slėpinių pažinimas, kova su gūdžiu beviltiškumu.

Šiandien daug išdidžių ir nepriklausomų Pasaulio Stogo gyventojų su Jo Šventenybe Dalai Lama XIV priešakyje pasirinko savanorišką tremtį, kiti kenčia pažemintųjų ir vergų dalią kalėjimu tapusioje Tėvynėje. Tačiau tibetiečiai nėra ir nebus nugalėti, nes brutaliai jėgai nelemta įveikti laisvos žmogaus dvasios. Niekada. Tai patyrė lietuviai.

Tikiu, kad žodyje „tremtis“ lyg sėkla jau glūdi sugrįžimas Namo. Te greičiau ateina diena, kai Tibeto sūnums ir dukroms bus lemta iškeliauti į savo laisvą Tėvynę, te Sniegynų Šalies vienuolynai ir šventyklos prisikelia iš griuvėsių, te Budos Mokymas ir vėl klesti ant Pasaulio Stogo. Šventieji Tibeto tekstai bei maldos baigiami žodžiais – TE VISOS JAUČIANČIOS BŪTYBĖS GYVENA LAIMINGOS!

Jurga Ivanauskaitė

Parodos organizatoriai: Tibeto laisvės rėmimo grupė ir VšĮ Tibeto namai

 

Jurga ir DLJurga Ivanauskaitė. TIBET – A DIFFERENT REALITY

Jurga Ivanauskaitė (1961-2007) was a writer, publicist, artist, traveler, and initiator of the Tibet support group in Lithuania.

Exhibition on the bank of the Vilnelė River in Užupis features photographs by Jurga Ivanauskaitė taken during her journey in Tibet in 1998.

Having returned to Vilnius after her first travel to Dharamsala in India, where she studied Buddhism in 1993, J. Ivanauskaitė joined forces with her friends in launching organized protests to condemn the occupation of Tibet and the regime introduced in Tibet by the communist China. This resulted in establishing of the Lithuanian Tibet support group. In 1996, J. Ivanauskaitė published her first book from the trilogy “Mandala of Tibet” discussing Tibetan history, culture and religion. The book was entitled “Tibet in Exile”, and it concluded with the author declaring, “TIBET is my religion”. In 1998, J. Ivanauskaitė eventually visited her Promised Land – Tibet. Until her last breath, she continued supporting Tibet’s struggle for freedom and independence by means of organizing various civil actions, writing books and articles, arranging art and photography exhibitions.

***

“Tibet is a state of mind,” as the smarty couch potatoes enjoyed repeating to me, citing somebody’s catchy phrase. However, as everything on this level of reality, Tibet has its body – tortured and violated, but still sacred. I used to miss it, longing to see this land, as if it was my Promised one.

From long ago, Tibet enjoys various poetical denominations, like the Roof of the World, the Land of Snows, Magical and Mystical Land, the Global Altar… However, searching for this country on the maps today would be in vain. Large territory of Tibet once equaling the Western Europe in its size suffered occupation, forcible division, and splitting to pieces.

The tragedy of Tibet presents an especially vivid reflection of the essence of the entire history of the 20th century. What did take place in it, following the occupation and continues taking place today, is the struggle – of spiritual freedom against violence, of the Wisdom born from the heart against intelligence of the enslaved mind, of individual worth and dignity against primitive instincts of the crowd, of idealism against cynicism, of believing in the highest human destination approached by way of spiritual improvement against blind servitude to the commodities and material goods, and of Hope stemming from delving into the deepest mysteries of existence against deadly hopelessness.

Today, many of the proud and independent inhabitants of the Roof of the World, led by His Holiness the 14th Dalai Lama, chose living in exile, while others, humiliated and enslaved, suffer their lot in the Homeland turned into prison. However, Tibetans are not and will not be defeated, since brutal force cannot break the free human spirit. Never. Lithuanians know this by experience.

It is my belief that the word “exile” already contains the germ of returning Home. Let the day when the sons and daughters of Tibet are free to go back to their Homeland come closer, let the monasteries and temples rise from ruin in the Land of Snows, let the teaching of Buddha thrive again on the Roof of the World! The holy texts and prayers in Tibet conclude with the following: may all sentient beings be happy!

 Jurga Ivanauskaitė

Organizer of exhibition: Lithuanian Tibet support group, Tibet House