Dalai Lamos žinutė Lietuvos žmonėms: Kuo mes esame ypatingi

35188954_10160475887985427_4003476266576510976_oLietuvoje viešintis dvasinis Tibeto lyderis, Nobelio taikos premijos laureatas Dalai Lama XIV Vilniaus universitete, senųjų rūmų kiemelyje, skaitė viešą paskaitą visiems norintiesiems. Jis kalbėjo apie taikaus pasaulio viziją, karus tarp religijų ir vertybes, dėl kurių nesiginčija nė vienos religijos atstovai.

Kodėl mažos tautos turi daugiau galios nei didelės

Pasak Dalai Lamos, dvidešimtas amžius buvo prievartos amžius – žmonės išgyveno du pasaulinius karus, Vietnamo ir kitus civilinius karus. Per šį laikotarpį žuvo apie 200 mln. žmonių. Deja, šiandien žudynės tęsiasi ir tam, kad jas sustabdytume, turime suprasti, kad žmonija, kaip visuma, yra daug svarbesnė vertybė už vieną konkrečią tautą ir jos poreikius. XXI amžius turėtų būti dialogo amžius, kadangi visus skirtumus galima išsiaiškinti kalbantis.

„Šiandien pasaulyje naudojame per daug jėgos. Kai kurios tautos, pavyzdžiui, Amerika, parduoda kitoms ginklus, iš kurių gauna pinigų, bet juk kulkos tikslas yra žudyti ir nieko daugiau. Mes jos negalime suvalgyti. Taigi jei šį amžių norime kurti kaip taikos amžių, turime rimtai galvoti apie tai, kaip sumažinti ginklų pasaulyje. Mes visi turime skirtingus požiūrius, už kuriuos kovojame, tačiau tai daryti galima ir be ginklų.

Baltijos šalys jau turėjo galimybę patirti, kad tiesa yra galingesnė už ginklą. Yra ginklo galia ir yra tiesos galia. Aš visada pabrėžiu tiesos galią. Pavyzdžiui, Kinija turi ginklo galią, bet ši galia labai stipri tik trumpalaikės perspektyvos atžvilgiu. Tuo tarpu tiesos galia yra ilgaamžė. Aš tai jaučiu. Šiuo aspektu mažos tautos gali turėti daugiau įtakos kuriant taikos ir dialogo pasaulį ir padaryti daug daugiau nei didelės, nes didelės tautos labiau vadovaujasi ginklo galia“, – kalbėjo Dalai Lama.

Kokią žinutę mums siunčia visos religijos

Pasak dvasinio lyderio, pasaulyje žmonės kalba įvairiausiomis kalbomis, tačiau visi jie fiziškai, emociškai, proto prasme niekuo nesiskiria: visi mes norime būti laimingi ir turime teisę tokiais būti.

Kaip ir yra daugybė religijų, kurios tarpusavyje kovoja, filosofai aiškinasi jų skirtumus, pavyzdžiui, vienos turi Dievą, kitos neturi ir pan., tačiau iš tiesų visi dvasiniai lyderiai pasauliui siunčia tą pačią meilės ir atjautos žinutę.

„Nepaisant to, kuo mes tikime ar netikime, visi vaikystėje gėrėme mamos pieną. Jis mums padėjo išgyventi ir tai yra meilės simbolis. Taigi šiuo atžvilgiu visi esame vienodi“, – teigė garsusis Lietuvos svečias.

Pasak jo, mylėti ir atjausti kitą yra daug sveikiau nei jausti pyktį ir nepasitenkinimą. Jau ir mokslu patvirtinta, kad nuolatinis pyktis ir baimė griauna mūsų imuninę sistemą. Taigi pyktis ne tik sukuria problemų kitiems, bet ir kenkia pykstančiojo sveikatai.

Būtent todėl svarbu, kad į šiuolaikinio lavinimo sistemą būtų įtrauktas mokymo dalykas, suteikiantis įgūdžių dirbti su savo emocijomis. Taigi šalia fizinės higienos turi atsirasti ir emocinės higienos pamokos, kadangi emocijos mums šiandien sukelia labai daug problemų.

Dalai Lama pabrėžė, kad vyrauja nuostata, kad meilė, atjauta, gebėjimas atleisti susiję su religija, todėl žmonės, kurie nesidomi religija, šių vertybių nepuoselėja. Iš tiesų meilė ir atjauta nėra religija, tai socialinis dalykas, nes mes esame ir socialinės būtybės. Religijos pasirinkimas yra individualus dalykas, tuo tarpu meilė, gerumas, atjauta – bendražmogiškos vertybės, kurios svarbios visiems be išimties.

Kuo svarbi emocinė higiena

Paklaustas, ar galėtų duoti kokią nors praktiką, kad žmonės po paskaitos išėję iš tiesų pradėtų keistis ir taptų geresni, laimingesni, Dalai Lama pajuokavo, kad jis ir nesitiki pokyčių, tiesiog patarė daugiau domėtis, skaityti, klausytis. „Pirkite daugiau mano knygų“, – nusikvatojo.

O jei rimtai, žinios, pasak dvasinio lyderio, mus pasiekia, kai mes klausomės arba skaitome. Tačiau to neužtenka – tuomet reikia ilgai ir nuosekliai mąstyti apie tai, ką išgirdome ar perskaitėme, analizuoti, kol patys galiausiai gausime savo patyrimą, kuriuo neabejosime.

Dalai Lama įsitikinęs, kad religijų įtaka pasauliui šiandien mažėja, tačiau didėja kiekvieno žmogaus atsakomybė už savo protą, emocijas ir atjautą. Tuo tarpu šiuolaikinis išsilavinimas labiau orientuotas į materialius aspektus, kuriančius materialų pasaulį.

„Kaip jau minėjau anksčiau, į lavinimo sistemą būtina įtraukti emocijų higieną“, – teigė Lietuvos svečias.

Ar Dalai Lama – vegetaras?

Paklaustas, ar jis yra vegetaras, Dalai Lama pasakojo, kad tarp budistų egzistuoja skirtingi požiūriai į mėsos valgymą. Vienų krypčių budistai turi nevalgyti mėsos, kiti turi nevalgyti tik tokios mėsos, kai gyvūnai specialiai užmušti jiems, tačiau gali valgyti mirusių gyvūnų mėsą ar jos nusipirkti turguje, treti yra labai griežti vegetarai.

Taigi nors budistai visgi labiau palaiko vegetarizmo idėją, ne visi jie yra griežti vegetarai, tarp jų ir tibetiečiai. Ir tai natūralu – tiesiog Tibete nuo seno neauga vaisiai ir daržovės, todėl reikia valgyti mėsos.

Dalai Lama daug dešimtmečių buvo vegetaras, netgi laikėsi griežto vegetarizmo, tačiau kai susirgo hepatitu, Tibeto gydytojai dėl sveikatos problemų jam patarė valgyti mėsos. „Taigi aš propaguoju vegetarišką mitybą, bet pats nesu visiškas vegetaras“, – atviravo dvasinis lyderis.

Jo požiūris į pinigus – taip pat labai paprastas. Kai vienas paskaitos klausytojas pasidalino savo pastebėjimu, kad tie, kurie turi daug laiko, neturi pinigų, o tie, kurie turi pinigų, neturi laiko, ir paklausė, kaip atrasti pusiausvyrą, Dalai Lama sutiko, kad gyventi be pinigų būtų sudėtinga.

Pasak jo, pinigai yra labai svarbūs, tik bėda, kad jų mums nuolat neužtenka. Ir pinigai nebūtinai suteikia laimės. Pinigai reikalingai fiziniam komfortui, tačiau protą nuramina tik tam tikros žinios, o ne pinigai.

Inga Saukienė

15min.lt