Žmogaus teisių aktyvistai išlydės prezidentę į Kiniją

The Potala Palace in Tibet Autonomous RegionLapkričio 2 d., penktadienį, 12 val. prie Lietuvos Respublikos prezidentūros, žmogaus teisių aktyvistai simboliškai išlydės prezidentę Dalią Grybauskaitę į Kiniją, kur planuojamas jos susitikimas su šios šalies prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) bei dvišalių prekybos ryšių aptarimas.

Kaip teigiama žiniasklaidai išplatintame pranešime, D. Grybauskaitė vyksta į Kinijos importo parodą, į kurią taip pat pakviesti Čekijos, Dominikos Respublikos, Egipto, Sakartvelo, Kenijos, Kroatijos, Kubos, Kuko salų, Laoso, Maltos, Pakistano, Panamos, Rusijos, Salvadoro, Šveicarijos, Vengrijos ir Vietnamo vadovai. Ši paroda – Kinijos atsakas į JAV padidintus muito tarifus kiniškoms prekėms ir jau kelis mėnesius besitęsiantį dvišalį „prekybos karą“. Kartu tai ir siekis sušvelninti šalies, besirūpinančios vien savo interesais, įvaizdį.

Tačiau Tibeto grupės nariai Lietuvos prezidentės dienotvarkėje Kinijoje pasigenda žmogaus teisių, kaip vieno esminio dvišaliuose santykiuose su bet kuria pasaulio šalimi, klausimo. „Užsienio politika bei santykiai su kitomis valstybėmis turėtų prasidėti nuo žmogaus teisių, o tik paskui prekybos ar kitų temų“ – teigia Tibeto rėmimo grupės atstovas Robertas Mažeika.

Pasak jo, „trumparegiškas mąstymas vien tik ekonominiais rodikliais ir akivaizdžių Kinijos komunistinio režimo vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, represinės politikos prieš tibetiečių bei uigūrų etnines grupes ignoravimas, mus pačius paverčia kinų pareigūnų nusikalstamos veiklos bendrininkais. Mes užmerkiame akis prieš šios valstybės vykdomus tarptautinių teisių aktų pažeidimus ir tokiu būdu patys pripažįstame, kad Kinijai leidžiame tų susitarimų nepaisyti“.

R. Mažeika taip pat primena ir šių metų rugpjūčio mėnesį vykusios Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės vadovaujamos Algirdo Butkevičiaus kelionę į Kiniją, kurios metu buvo numatytas delegacijos apsilankymas ir Tibete, anot A. Butkevičiaus, siekiant „visapusiško vaizdo apie padėtį šiame regione“ susidarymo.

„Jei politikas nemato to, ko matyti jis nenori arba jam nerodoma tai, kas mėginama paslėpti, nereikia tvirtinti, kad to ir nėra. Šiandien Kinijoje egzistuojančių gulagų, priverstinės politinių kalinių perauklėjimo bei naujausiomis technologijomis grįstos valstybinės piliečių sekimo sistemų nepaisymas ilgainiui gali turėti ir dramatiškų pasekmių mums patiems, kai staiga suvoksime, kad tie gulagai jau atsirado ir pas mus“ – teigia R. Mažeika.

Nereikėtų pamiršti ir šių metų rugpjūtį Valstybės saugumo departamento (VSD) Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktos informacijos dėl grėsmių, susijusių su Kinijos investicijomis Lietuvoje. Strateginiais infrastruktūros projektais per Naująjį Šilko kelią Pekinas bando įtvirtinti geopolitines savo ambicijas bei siekį daryti įtaką Europoje.

Štai kodėl bet kokie santykiai su Kinija turėtų būti vertinami remiantis ne vienašaliais ekonominiais interesais, tačiau principinga ES pozicija bei bendromis vertybėmis.

2018/10/30