L. Andrikienė „ES – Kinijos santykiai: galimybės ir iššūkiai“

Visų pirma leiskite man padėkoti šio posėdžio, skirto įvairių ES – Kinijos santykių aspektų bei mūsų bendrų iššūkių ir galimybių aptarimui, organizatoriams. Daugiausiai dėmesio skirsiu žmogaus teisių klausimams bei ES – Kinijos dialogui žmogaus teisių klausimais. Nėra malonu, netgi visiškai nemalonu kalbėti apie žmogaus teisių pažeidimus bet kurioje šalyje, nesvarbu ar ta šalis būtų mano gimtoji valstybė – Lietuva, ar Kinija, tačiau turint omenyje, kad kalbame apie šimtus ar netgi tūkstančius kenčiančių žmonių, kurių teisių nėra paisoma, tokie pokalbiai yra pagrįsti.

Kodėl mums rūpi žmogaus teisės pasaulyje ir Kinijoje? Atsakymas paprastas: „kai laisvą žmogų kausto grandinės, grėsmė kyla ir mums. Bet kuris laisvės siekiantis žmogus gina Ameriką.“ Šiuos William Allen White žodžius galite rasti ant Kapitolijaus kalvos Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau šie žodžiai puikiai tinka ir mums, o vietoj Amerikos galime sakyti Lietuva, Kinija arba, pavyzdžiui, Rusija.

Europos Sąjunga yra įsipareigojusi ginti žmogaus teises ir pagrindines laisves visame pasaulyje. Europos Sąjunga žmogaus teises laiko lemiamu veiksniu, užtikrinančiu ilgalaikį socialinį ir politinį šalies stabilumą.

Europos Sąjungos – Kinijos santykiuose svarbiausia paremti Kiniją jai tampant atvira visuomene, paremta įstatymų laikymusi ir žmogaus teisių gerbimu. Europos Sąjunga yra įsipareigojusi aktyviai, nepertraukiamai ir konstruktyviai remti žmogaus teises Kinijoje.

ES ir Kinijos vėliavos

Žmogaus teisės iš esmės yra aptariamos Europos Sąjungos ir Kinijos remiantis jų politiniu dialogu, taip pat specifiniu dialogu apie žmogaus teises (nuo 1995). Du dialogo etapai įvyksta kiekvienais metais, kiekvieno pirmininkavimo metu. Jie leidžia Europos Sąjungai įvardyti didžiausią susirūpinimą keliančius aspektus, tokius kaip mirties bausmė, perauklėjimas darbu, etninių mažumų teisės, pilietinės ir politinės laisvės, individualūs atvejai ir kt., forume, kurio metu Kinija yra įsipareigojusi atsakyti. Pasitaikius kelioms progoms Europos Sąjunga aiškiai nurodė, kad nori, jog dialogas užtikrintų daugiau apčiuopiamų pagerinimų žmogaus teisių garantavimo srityje. Nėra jokių įrodymų, kad nekonfrontacinio dialogo rezultatai yra efektyvesni nei pačios Kinijos konkretūs veiksmai.

Rugsėjo 6 dieną Europos Parlamentas priėmė Elena Valenciano pranešimą, kuriuo Komisija ir Taryba buvo raginamos užtikrinti daugiau darnumo Europos Sąjungos dialoguose dėl žmogaus teisių su trečiosiomis šalimis, ypatingai su Kinija, Rusija ir Iranu.

Pranešime pabrėžiamas poreikis ženkliai sustiprinti ir pagerinti Europos Sąjungos – Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių, taip pat pažymi, kad Kinijos ataskaitos, susijusios su žmogaus teisėmis, lieka susirūpinimą keliančiu aspektu. Dėl kokių problemų Europos Sąjunga ir Europos Parlamentas yra ypač sunerimę? Didžiausią susirūpinimą kelia šios problemos: ir toliau taikoma mirties bausmė bei netinkamai taikomos administracinės nuobaudos, savavališkas sulaikymas, įkalinimas, žmogaus teisių gynėjų, įskaitant žurnalistus ir teisininkus, kankinimas ir persekiojimas, interneto cenzūra. Mes manome, kad teigiamos reformos visose anksčiau išvardintose srityse yra lemiamos, jeigu Kinija nori laikytis savo pažadų pagerinti situaciją žmogaus teisių srityje.

Leiskite man pradėti nuo mirties bausmes. Mirties bausmė Kinijoje ir toliau yra taikoma už daugiau nei 60 nusikaltimų, įskaitant nesmurtines nusikalstamas veikas, įskaitant, ekonominius nusikaltimus, pavyzdžiui, už mokestinius sukčiavimus. Mirties bausmės laukiantys nusikaltėliai visose Kinijos dalyse, įskaitant Pekiną, ir toliau yra surakinami antrankiais ir supančiojami grandinėmis, laukdami bausmės įgyvendinimo. Mirties bausmė yra įgyvendinama nušaunat, paprastai į pakaušį, ir vis dažniau – suleidžiant mirtiną injekciją. Kai kurios tarptautinės žmogaus teises ginančios organizacijos, pavyzdžiui, Amnesty International yra sunerimusios, kad mirtinos injekcijos suleidimas gali palengvinti nusikaltėlių, kuriems yra įvykdyta bausmė, organų pašalinimą. Organų transplantacija tapo labai pelningu verslu, ypatingai po Kinijos sveikatos priežiūros komercializacijos. Kyla rimtų susirūpinimų, kad galimybė pasipelnyti iš tokių operacijų kartu su akivaizdžiai plačiai paplitusia policijos, teismų ir ligoninių korupcija gali skatinti nesąžiningą veiklą. Naujuose Kinijos sveikatos apsaugos ministerijos išleistuose reglamentuose dėl organų transplantacijos, kurie įsigaliojo 2006 metų liepos 1 dieną, nėra aptariama šios problemos esmė, nes juose tik pateikiami patarimai dėl transplantacijų, organus imant iš gyvų donorų, bet neaptariami esminiai aspektai, pavyzdžiui, organų šaltinis.

Proceso įgyvendinimo skaidrumo stoka yra atspindima to, kad Kinijoje oficialia paslaptimi laikomas skaičius žmonių, kurie buvo nuteisti mirties bausme ir kuriems ji buvo pritaikyta. Aš esu tvirtai įsitikinusi, kad Kinijoje visa valstybinių paslapčių sistema yra nukreipta prieš šalies piliečius.

Kinijos vyriausybė atsisako viešai paskelbti visą nacionalinę statistiką, susijusią su mirties bausmėmis ir jų įgyvendinimu. 2004 metų kovo mėnesį, Kinijos įstatymų leidėjas Chen Zhonglin apytiksliai apskaičiavo, kad šis skaičius turėtų siekti apie 10000 įgyvendintų mirties bausmių per metus. Nei vienas asmuo, kuriam Kinijoje pritaikoma mirties bausmė, nėra teisiamas nešališkame teisme, kuris atitiktų tarptautinius žmogaus teisių standartus. Kinijos žiniasklaida neseniai pranešė apie keletą bylų, kurių metu nekalti žmonės buvo nubausti mirties bausme dėl plačiai tarp Kinijos policijos paplitusio kankinimų naudojimo, siekiant išgauti prisipažinimus.

Leiskite man šiame kontekste priminti Europos Parlamento 2007 metų rugsėjo 27 dienos nutarimą dėl visuotinio moratoriumo dėl mirties bausmės. Parlamentas ragino Europos Sąjungoje pirmininkaujančią šalį ir šalis nares pateikti nutarimą dėl moratoriumo 62-osios Jungtinių Tautų Organizacijos asamblėjos metu rubrikoje „žmogaus teisės“, kad jis būtų priimtas iki 2007 metų pabaigos, bei pakartojo savo prašymą Europos Sąjungoje pirmininkaujančiai šaliai įtraukti kaip įmanoma daugiau šalių kaip nutarimo rėmėjų. Mes taip pat raginome Europos Sąjungos pirmininkę paskatinti likusias šalis, kurios nepasirašė ir neratifikavo Antrojo neprivalomo protokolo prie Tarptautinio susitarimo dėl civilinių ir pilietinių teisių, tai padaryti, o tas šalis nares, kurios nepasirašė 13 protokolo dėl mirties bausmės prie Europos konvencijos dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, tai padaryti.

Kinijoje išlieka perauklėjimas darbu, nepaisant pasikartojančių prašymų iš Kinijos ir už jos ribų panaikinti šią sistemą. Manoma, kad šimtai tūkstančių žmonių laikomi RTL (perauklėjimo darbu) institucijose visoje šalyje, baudžiant už vadinamus nesunkius nusikaltimus, kurie nelaikomi pakankamai rimtais, kad už juos būtų baudžiama remiantis baudžiamąja teise. RTL gali trukti nuo vienerių iki trejų metų yra pritaikomi policijos be kaltinimų, teismo ar teisminio bylos peržiūrėjimo. Falung Gong dvasinio judėjimo atsiradimas Kinijoje ir masiniai Falung Gong išpažinėjų sulaikymai, kurie įvyko tuoj po to, kai judėjimas buvo uždraustas 1999 metais, buvo nurodyti kaip pagrindinė priežastis, kodėl valdžios institucijos gali nenorėti panaikinti RTL.

Tik keletas žodžių apie žmogaus teisių gynėjų savavališką sulaikymą, kankinimus ir persekiojimus: paprasti žmogaus teisių aktyvistai, įskaitant gynybos advokatus, teisės patarėjus bei žurnalistus ir kitus reporterius, pranešančius apie žmogaus teisių pažeidimus, atlieka svarbiausią vaidmenį Kinijoje, taip pat ir visose kitose šalyse, įskaitant ir mano gimtąją šalį, nes atkreipia dėmesį į vykdomus piktnaudžiavimus. Atskiriems žurnalistams, laikraščiams ir interneto svetainėms Kinijoje taikomos griežtos priemonės buvo tęsiamos pastaruosius metus, tai sukėlė rimtų abejonių dėl Kinijos įsipareigojimo užtikrinti visišką žiniasklaidos laisvę Pekino olimpinių žaidynių metu. Daug Kinijos nacionalinės teisės ir politikos aspektų prieštarauja tarptautiniams žmogaus teisių standartams, įskaitant saviraiškos laisvę. Per paskutinius metus Kinijos valdžios institucijos sustiprino žiniasklaidos priemonėms, įskaitant laikraščius, žurnalus ir interneto svetaines, taikomą kontrolę. Neturiu pakankamai laiko, kad galėčiau pakalbėti apie interneto cenzūrą ir pačią naujausią tiriamąją ataskaitą, pateiktą kino techniko, kurio pseudonimas „Ponas Tao“, dirbančio interneto įmonėje, taip pat apie kitus svarbius aspektus. Tikiuosi, kad kiti šios viešos diskusijos pranešėjai tai padarys.

Savo nutarime dėl dialogų žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis Europos Parlamentas taip pat svarstė, kad klausimai, kurie bus aptariami kituose dialogo su Kinija etapuose, pavyzdžiui Jungtinių Tautų Organizacijos Pilietinių ir politinių teisių sutarties ratifikavimas, baudžiamosios teisės sistemos reforma, įskaitant mirties bausmę ir perauklėjimo darbu sistemą, saviraiškos laisvę, ypatingai internete, spaudos laisvę, sąžinės, minties ir religijos laisvę, mažumų situaciją Tibete, Sindziango uigūrų autonominiame regione ir Mongolijoje, po Tianmenio aikštės įvykių įkalintų žmonių išlaisvinimą, ir darbininkų bei kitas teises, ir toliau bus ugdomos dialogo kontekste, ypatingai kai tai susiję su ankstesnių dialogų ir seminarų metu pateiktų rekomendacijų teisinių reikalų klausimais taikymu; tuo tikslu mes paraginome Tarybą apsvarstyti dialogo trukmės pratęsimą ir suteikti daugiau laiko iškeltų problemų aptarimui.

Kalbant apie mūsų bendrus iššūkius ir galimybes, norėčiau pabrėžti, kad Europos Parlamentas savo nutarime dėl dialogų žmogaus teisių klausimais taip pat ragina Kiniją ir Europos Sąjungą sukurti daugiau galimybių dvipusiam pasikeitimui informacija ir strategijų, kurios apsaugotų ir remtų žmogaus teises. Europos Parlamentas mano, kad Kinija šiandien susiduria su kasdien augančiu demokratijos ir žmogaus teisių poreikiu tarp šalies gyventojų, taip pat pabrėžia, kad tam tikrose srityse buvo šiek tiek progreso, nors sunku tiksliai nustatyti, kokį poveikį Europos Sąjungos – Kinijos dialogas turėjo įvykusiems pokyčiams. Mes taip pat pabrėžėme poreikį pakeisti dialogo formą, kad jis būtų labiau nukreiptas į rezultatus ir daugiau dėmesio būtų skirta Kinijos įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę įgyvendinimui.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad dialogas dėl žmogaus teisių neturėtų būti nagrinėjamas atskirai nuo kitų Kinijos – Europos santykių. Todėl turėtumėme raginti komisiją užtikrinti, kad jos prekybos santykiai su Kinija yra susiję su žmogaus teisių reformomis bei paprašyti Tarybos šiuo atžvilgiu atlikti išsamų žmogaus teisių situacijos įvertinimą prieš įforminant naują partnerystės ir kooperacijos sistemos sutartį.

Ponios ir ponai, leiskite man užbaigti primenant, kad olimpinės žaidynės tai puiki proga pagerinti žmogaus teisių situaciją Kinijoje. Be to, olimpinės žaidynės neturėtų sukurti naujo preteksto griežtų priemonių taikymui. Pati Kinijos Vyriausybė olimpinių žaidynių išvakarėse galėtų pasiųsti labai aiškų signalą ir pateikti pavyzdį olimpinių žaidynių dvasioje, kuriuo galėtų sekti daug šalių: išlaisvinti visus asmenis, kurie buvo įkalinti nuo 1989 metų Tianmenio protestų, taip pat įkalintus dėl sąžinės laisvės, sustabdyti visus veiksmus, kurie stabdo mirties bausmės panaikinimą ir leisti kurtis laisvos ir nepriklausomoms profesinėms sąjungoms. Galiausiai ne mažiau svarbu yra paskelbti laisvų ir sąžiningų rinkimų autonominiame Tibeto regione datą. Tibeto gyventojai taip pat turėtų džiaugtis saviraiškos laisve, kaip ir daugeliu kitų laisvių. Atsižvelgiant į tai, kad Komunistų partijos vadovams Tibetas išlieka prieštaringu klausimu, kad atsiskyrimas nėra pasirinkimas, kad ketinama laikytis „vienos Kinijos politikos“, o jo šventenybei Dalai Lamai vis dar neleidžiama grįžti iš tremties, nepaisant to, kad jis vis primena tikinimus, jog pripažins Tibeto autonomiją „vienos Kinijos sistemoje“, visai tautai būtų naudos suorganizavus laisvus ir nešališkus rinkimus autonominiame Tibeto regione. Vis dar prisimenu mūsų pirmuosius laisvus ir nešališkus rinkimus Lietuvoje prieš 17 metų po maždaug 50 metų okupacijos ir komunistinio režimo, patikėkite manimi, tie rinkimai labai padėjo komunistų partijai Lietuvoje geriau suvokti tikrovę ir ateities perspektyvą.

Dr. Laima Andrikienė, Europos Parlamento narė

Europos Parlamentas
Briuselis, 2007 m. spalio 18 d.