Dalai Lamos kreipimasis 49-ųjų Tibeto nacionalinio sukilimo metinių proga

Taikaus Tibeto tautos sukilimo Lhasoje, įvykusio 1959 metų kovo 10 dieną, 49-ųjų metinių proga savo maldas skiriu ir reiškiu savo pagarbą tiems narsiems Tibeto vyrams ir moterims, kurie patyrė nenusakomų kančių ir paaukojo savo gyvybes vardan Tibeto tautos. Taip pat reiškiu savo solidarumą su tais, kurie šiuo metu kenčia represijas ir pažeminimus. Savo sveikinimus skiriu ir tibetiečiams, gyvenantiems už Tibeto ribų, Tibeto rėmėjams ir visiems, kuriems rūpi teisingumas.

Jo Šventenybė Dalai Lama XIV

Jo Šventenybė Dalai Lama XIV

Jau beveik šešis dešimtmečius tibetiečiai Tibete, kuris dar yra žinomas Cholkha-sum vardu (U-tsang, Kham ir Amdo regionai), yra priversti gyventi Kinijos priespaudoje nuolatinės baimės, bauginimo ir įtarumo sąlygomis. Nepaisydama to, Tibeto tauta sugebėjo ne tik išsaugoti savo religiją, tautinio tapatumo suvokimą ir savo unikalią kultūrą, bet ir išsaugojo gyvą laisvės troškimą. Labai žaviuosi šiomis išskirtinėmis Tibeto tautos būdo savybėmis ir nepalaužiama jos narsa. Man be galo malonu tai žinoti. Didžiuojuosi jais.

Daugelis vyriausybių, visuomeninių organizacijų ir pavienių asmenų visame pasaulyje, kuriems rūpi taika ir teisingumas, nuosekliai remia Tibeto reikalą  ypač pastaraisiais metais, daugelio šalių vyriausybės ir tautos padarė reikšmingų veiksmų, kuriais aiškiai išreiškė paramą mums. Noriu nuoširdžiai padėkoti kiekvienam iš jų.

Tibeto klausimas yra labai sudėtingas ir nevienareikšmis. Jis tiesiogiai susijęs su daugeliu kitų klausimų: su politika, visuomenės prigimtimi, teise, žmogaus teisėmis, religija, kultūra, tautos tapatumu, ekonomika ir gamtinės aplinkos būkle. Sprendžiant šį klausimą reikėtų laikytis viską apimančio požiūrio, kuriuo būtų atsižvelgiama ne į vienos kurios, o į visų šalių interesus. Todėl mes tvirtai laikomės visų interesus atitinkančios politikos, vidurio kelio pozicijos. Daugelį metų dedame nuoširdžias ir nuolatines pastangas, siekdami įgyvendinti šią poziciją. Nuo 2002-ųjų iki šiol mano pasiuntiniai su atsakingais Kinijos Liaudies Respublikos pareigūnais dalyvavo šešiuose derybų raunduose , kuriuose buvo bandoma aptarti abiem pusėms rūpimus klausimus. Šios plačios diskusijos padėjo pašalinti kai kurias jų abejones ir pasitarnavo mums, aiškinant savo požiūrius. Deja, esminiu klausimu nepavyko pasiekti visiškai jokio rezultato. Maža to – per pastaruosius penkerius metus Tibetas patiria nuolat stiprėjančias represijas ir persekiojimus. Nepaisant šių nelemtų pokyčių, mano laikysena ir apsisprendimas siekti įgyvendinti vidurio kelio poziciją ir tęsti dialogą su Kinijos vyriausybe išlieka nepakitę.

Pagrindinį rūpestį Kinijos Liaudies Respublikai kelia tai, kad savo buvimui Tibete ji neturi pakankamo teisinio pagrindo. Bene vienintelis būdas Kinijai sustiprinti Tibete savo pozicijas būtų vykdyti tokią politiką, kuri patenkintų tibetiečių reikmes ir sukeltų jų pasitikėjimą. Jeigu pajėgtume pasiekti taiką tarpusavio sutarimo ir supratimo būdu,  tada, kaip jau ne kartą esu pareiškęs, dėčiau visas pastangas įgyti Tibeto tautos paramą.

Šiuo metu Tibete dėl daugelio netoliaregiškų Kinijos vyriausybės veiksmų natūrali Tibeto gamta yra negailestingai niokojama. Dėl gyventojų perkėlimo politikos ne tibetiečių kilmės gyventojų skaičius Tibete išaugo tiek, kad tibetiečiai savo gimtojoje šalyje tampa nereikšminga mažuma. Negana to – palaipsniui nyksta ir Tibeto tautos prigimtį bei tautinį tapatumą išreiškiantys Tibeto kalba, papročiai ir tradicijos. Tai skatina Tibeto tautos asimiliacija ir pavojus ištirpti gausesnėje kinų gyventojų masėje. Pačiame Tibete represijos nepaliauja stiprėti. Jas lydi gausūs, šiurkštūs ir sunkiai įsivaizduojami žmogaus teisių pažeidimai, religijos laisvės paneigimas ir su religija susijusių klausimų politizavimas. Visa tai yra nepakankamos Kinijos vyriausybės pagarbos Tibeto tautai pasekmė. Tai yra pagrindinės kliūtys, kurias Kinijos vyriausybė sąmoningai stato savo politikos, kuria siekia suvienodinti tautas įvesti diskriminaciją Tibeto tautos atžvilgiu, kelyje. Todėl raginu Kinijos vyriausybę nedelsiant atsisakyti tokios politikos.

Nepaisant to, kad tibetiečių apgyvendinta teritorija vadinama įvairiais skirtingais vardais – autonominis regionas, autonominės prefektūros ar autonominės apskritys – jų autonomija tėra tik popieriuje. Iš tikrųjų tibetiečiai neturi jokios autonomijos. Juos valdo žmonės, nesuovokiantys regiono situacijos ir vadovaujasi “han šovinizmu“, t.y. didžiavalstybiniu šovinizmu. Tokia tariama autonomija tų regionų tautoms nesuteikė jokios apčiuopiamos naudos. Nenuoširdi, laiko realijų neatitinkanti politika daro milžinišką žalą ne tik tautoms, kurių atžvilgiu ji taikoma, bet ir pačios kinų tautos vieningumui bei stabilumui. Labai svarbu, kad Kinijos vyriausybė savo politikoje tikrąja tų žodžių prasme laikytųsi Den Siaopino patarimo “faktuose ieškoti tiesos”.

Kinijos vyriausybė griežtai užsipuola mane, vos tik aš tarptautinės bendruomenės akivaizdoje iškeliu klausimus, susijusius su Tibeto tautos gerove. Noriu pabrėžti, kad kol nepasiekėme abipusiai priimtino sprendimo, mano istorinė ir moralinė pareiga – nevaržomai kalbėti Tibeto tautos vardu. Kita vertus, visiems yra žinoma, kad tą pačią akimirką, kai Tibeto bendruomenė tiesioginiuose rinkimuose išsirinks savo politinę vadovybę, aš atsistatydinsiu.

Dėl savo sparčios ekonominės pažangos Kinija darosi galinga valstybe. Tai sveikintina, tačiau kartu tai suteikia Kinijai galimybę vaidinti svarbų vaidmenį pasaulinėje scenoje. Pasaulis nekantriai laukia, kaip dabartinė Kinijos vadovybė įgyvendins savo deklaruojamas “harmoningos visuomenės” ir “taikaus vystymosi” koncepcijas. Šių koncepcijų įgyvendinimui vien tik ekonominės pažangos nepakanka. Tam reikia labiau laikytis teisingumo, skaidrumo, užtikrinti teisę į informaciją, taip pat ir žodžio laisvę. Kinija yra daugiatautė valstybė, todėl jei šalis nori užtikrinti stabilumą, visoms čia gyvenančioms tautoms turi būti sudarytos vienodos sąlygos išsaugoti savo tapatumą.

EPA nuotrauka. Bernardinai.lt

EPA nuotrauka. Bernardinai.lt

2008 metų kovo 6 dieną Kinijos Liaudies Respublikos prezidentas Hu Jintao teigė: “Stabilumas Tibete susijęs su stabilumu visoje šalyje, o Tibeto saugumas susijęs su šalies saugumu”. Savo kalboje jis pridūrė, kad Kinijos vadovybė turėtų užtikrinti tibetiečių gerovę, pagerinti požiūrį, susijusį su religinėmis ir etninėmis grupėmis, ir puoselėti socialinę harmoniją bei stabilumą. Prezidento Hu Jintao pareiškimas atitinka šių dienų realijas, ir mes su viltimi laukiame, kada jis bus įgyvendintas.

Šiais metais Kinijos žmonės išdidžiai ir su nekantrumu laukia olimpinių žaidynių atidarymo. Aš nuo pat pradžių rėmiau sumanymą, kad Kinija taptų olimpinių žaidynių šeimininke. Kadangi tokie tarptautiniai sporto įvykiai, o ypač – olimpinės žaidynės – puoselėja žodžio laisvės, įsitikinimų laisvės, lygybės ir draugystės principus, Kinija, kaip gera šeimininkė, turėtų užtikrinti visas šias laisves. Todėl manau, kad tarptautinė bendruomenė, siųsdama savo atletus, turėtų kartu priminti šiuos klausimus Kinijos vyriausybei. Kiek man yra žinoma, daugelio šalių parlamentai, visuomeninės organizacijos ir atskiri asmenys visame pasaulyje aktyviai veikia skatindami Kiniją pasinaudoti susidariusia palankia situacija teigiamiems pokyčiams. Žaviuosi nuoširdžiomis jų pastangomis. Taip pat noriu pažymėti, jog bus labai svarbu stebėti laikotarpį po žaidynių uždarymo. Be abejonės, olimpinės žaidynės padarys didžiulį poveikį Kinijos žmonių mąstymui. Todėl pasaulis turėtų ieškoti būdų, kaip sutelkti savo kolektyvinę energiją, kuri paskatintų nuoseklius pozityvius pokyčius Kinijos viduje, pasibaigus olimpinėms žaidynėms.

Pasinaudodamas proga, noriu išreikšti savo pasididžiavimą tibetiečiais, gyvenančiais Tibete, ir įvertinti jų nuoširdumą, ryžtą ir apsisprendimą. Raginu juos tęsti savo veiklą taikiomis priemonėmis ir laikantis įstatymų idant visoms tautinėms mažumoms Kinijoje, įskaitant ir tibetiečius, būtų užtikrintos jų teisėtos teisės ir laisvės.

Taip pat noriu pasinaudoti proga ir išreikšti savo padėką Indijos vyriausybei ir jos žmonėms už jų nuoseklią ir neturinčią sau lygių paramą Tibeto pabėgėliams ir Tibeto klausimui. Taip pat noriu išreikšti savo padėką visoms vyriausybėms ir žmonėms už jų nuolatinį rūpinimąsi Tibeto reikalais. Meldžiuosi už visų geros valios žmonių gerovę.

Vertė G.D.

Nuotrauka EPA

Bernardinai.lt