K. Vingilis. Kiek man, lietuviui, svarbi kito laisvė?

Daugelis religinių konfesijų remiasi vienu vieninteliu teiginiu: „pamiršk save, gyvenk dėl kitų.“ Esu lietuvis, save tapatinu su laisva valstybe. Ar turėčiau daryti kažką dėl kitų žmonių kurie šios sąlyginės laisvės neturi? Lengviausia pasakyti, jog manęs tai neliečia ir užmerkti akis. Sunkiau yra sau nusišypsoti ir tarti žodį, atlikti veiksmą, kuris sukeltų rezonansą visuomenėje ir padėtų tiems žmonėms, kurie šios laisvės neturi.

Prieš metus Dharamsaloje mokiau kelis tibetiečius anglų kalbos. Prie imbiero arbatos puodelio jie pasakodavo savo gyvenimo istorijas, kurios nebuvo labai jau guodžiančios. Vienas iš jų Dharamsaloje tapo thankų tapytoju, tačiau pažvelgus į jo gyvenimo kelią, pasakojimas veda į Himalajų kalnus. Kinų represijų neapsikentęs septyniolikmetis vaikinukas su keliolika bendraminčių leidosi į kelionę per Himalajų kalnus, į Nepalą. Jeigu oras geras, viskas – kaip per sviestą, jeigu subjūra, keliaujančiųjų gyvenimo žvakės gęsta sparčiai. Per kalnus jie sėkmingai perėjo tik keturiese. Kiti pasiliko sniegynuose su mirusia viltimi. Pasimokęs trejus, ketverius metus Dharamsaloje (miestelis Indijos šiaurėje, dabartinė Tibeto vyriausybės tremties vieta) šis tibetietis Dalai Lamos prašymu grįš atgal į represijose skęstančią Tibeto kasdienybę, siekdamaspuoselėti tautos kultūrą ir tradicijas.

EPA nuotrauka. Bernardinai.lt

EPA nuotrauka. Bernardinai.lt

Atokiame vienuolyne tibetietiškųjų naujųjų metų išvakarėse sutikau apysenę tibetietę vienuolę subjaurotu veidu. Bjaurūs randai tyliai verkė ant veido, o moters akyse švietė pergyventas siaubas. Ji dusliu balsu pasakojo apie protu sunkiai suvokiamus kankinimus, paniekinimus ir jos šeimos narių žudynes. Visa tai tik dar vienas orveliško idealizmo siekimas pagrįstas azijietišku nuožmumu ir sovietiniu nepakantamumu kitaip mąstantiems.

Šiuo metu Tibete vyksta plataus masto protesto judėjimai, kurie dažnai baigiasi agresyviu represinių valdžios struktūrų jėgos panaudojimu protestuojančiųjų atžvilgiu. Šis judėjimas įgavo nepaprastai platų mastą okupuotoje Tibeto teritorijoje, ir tai yra praktiškai žūtbūtinis tibetiečių dvasios mūšis su okupantų Sistema. Dalai Lama sensta, tibetiečių genocidas vykdomas pilname fronte, kinų migracija į Sniegynų šalies regioną yra savo apogėjuje. Ar tai yra įmanoma sustabdyti? Ar įmanoma, kad Kinija pakeistų savo politiką Tibeto atžvilgiu? Impulsyvus atsakymas būtų – ne. Ar įmanoma buvo pagalvoti 1985-asiais, kad Sovietų Sąjunga žlugs? Impulsyviai pagalvojus atsakymas būdavo – ne.

Tai ką aš, paprastas lietuvis, galiu padaryti dėl kito pasaulio gyventojo laisvės? Nuo pirmadienio Vilniuje vyksta protestai „Už Tibeto laisvę”, nuo 12 val. prie Kinijos ambasados (Algirdo g. 36) prieš brutalų Kinijos terorizmą Tibeto tautos atžvilgiu. Aš galiu ateiti ten, pasidalyti savo mintimis apie laisvę, parodyti politikams, kad man rūpi ne vien tik šauni prekyba ir gaivus komfortas, kad aš dar neužmiršau, jog laisvė be palaikymo kainuoja labai daug. Priminčiau visiems, jog dar nepamiršau, kaip dėkojau Reikjavike islandams už Lietuvos valstybės pripažinimą. Priminčiau ir pačiam sau, kad esu žmogus ir man rūpikitų žmonių laisvė.

Bernardinai.lt