Išsaugoti Tibetą – išsaugoti žmogiškumą

Paulius Normantas. Tibetas, 1994 m. Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos dvidešimtmečio, išvakarėse Tibetas mini 51-ąsias Nacionalinio sukilimo metines. 1959 metais šią dieną Lhasos regione prasidėjo tibetiečių sukilimas, kuris buvo žiauriai numalšintas ir Kinija galutinai okupavo Tibetą, o jo dvasinis lyderį Dalai Lama XIV bei daugelis taikių gyventojų buvo priversti bėgti į Indiją.

Kinijos armijos žvalgybos pranešimuose pripažįstama, kad liaudies išvadavimo armija vien Lhasoje ir jos aplinkinėse nuo 1959 m. kovo iki spalio mėnesio nužudė 87 tūkst. Tibeto pasipriešinimo dalyvių. Nuo to laiko skaičiuojama daugiau nei vienas milijonas tibetiečių aukų.

Kinijos komunistų agresija nukreipta prieš tibetiečių tautą naikinant unikalią Tibeto kultūrą, gamtą ir religiją tebesitęsia ir šiandien. Visi Nobelio taikos premijos laureato Dalai Lamos mėginimai dialogu spręsti Tibeto klausimą su Kinijos valdžia yra bevaisiai. Ir nors pasaulio bendruomenė yra ne kartą išreiškusi susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Tibete, Kinijos valdžia tai traktuoja kaip kišimąsi į jos vidaus politiką ir į jokį dialogą neina.

Tuo tarpu Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama siekia ne Tibeto nepriklausomybės nuo Kinijos, bet realios autonomijos, kuri garantuotų Tibeto kultūros bei religijos išlikimą.

Seime rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Tibete

„Seime kartą atmesta ir dabar pakoreguota rezoliucija dėl padėties Tibete turėtų būti artimiausiu metu priimta“, – taip kovo 9 d. Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Tibetas. Kodėl mums tai svarbu“ sakė pagrindinė šios rezoliucijos iniciatorė Liberalų sąjūdžio narė parlamentarė Dalia Kuodytė.

D. Kuodytė sake:„Prieš metus balsavimas dėl rezoliucijos Seime priminė farsą. Manau, tai buvo nesusipratimas. Labai tikiuosi, kad šiemet tauta, kuri tapo laisva prieš 20 metų, jos atstovybė – Seimas – susipras ir rezoliucija bus priimta, kaip išraiška to, kad Lietuvoje gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės“.

Pasak Tibeto laisvės rėmimo aktyvistų Rūtos Norkutės, po 2008 m. Kinijoje surengtų Olimpinių žaidynių tikėtasi, kad situacija Tibete pagerės, tačiau šiuo metu šalyje laikoma beveik pusantro tūkstančio politinių kalinių, praėjusiais metais mirties bausme buvo nubausti 5 žmonės, o prieš tris savaites dar 3.

Konferencijos dalyviai priminė, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos pozicijos Tibeto atžvilgiu sutampa. ES pripažįsta, kad Tibetas yra sudėtinė Kinijos dalis, tačiau pabrėžia, kad turi būti gerbiama demokratija, teisės viršenybė ir žmogaus laisvės. Kinijos valdžios vykdomi Tibeto dvasininkų persekiojimai, nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai ir masinis religinių bei istorinių pastatų naikinimas trunka iki šiol. Dėl kinų okupacijos žuvo apie 1,2 milijono tibetiečių – daugiau kaip 1/6 visų gyventojų.

Rezoliucijos projektu raginama siekti Kinijos vadovų ir Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos dialogo dėl Tibeto ateities siekiant visų ginčijamų klausimų sprendimo, atitinkančio tarptautinės teisės normas, tautų ir žmogaus teisių užtikrinimo interesus. Vyriausybei siūloma tokį dialogą skatinti, telkti jam paramą Europos Sąjungos lygiu bei kitose tarptautinėse organizacijose.

Kalbėti apie Tibetą – kalbėti apie Lietuvą

Tarptautinės teisės specialisto Dainiaus Žalimo teigimu, rezoliucijos dokumentas svarbus ne tik kaip akcentuojantis žmogaus ir tautų teisių universalumą, bet ir tuo, kad konstatuoja istorinę tiesą.

„Vienas iš principų, kuris akcentuojamas Europos Parlamento rezoliucijose dėl komunistinių nusikaltimų, – kad susitaikymas nėra įmanomas be tiesos ir susitaikymas nėra įmanomas be atgailos. Kuo daugiau rezoliucijų, kurios konstatuotų istorinę tiesą, tuo didesnė tikimybė, kad tas susitaikymas ir darna Tibete bus pasiekta“, – teigė teisininkas.

D.Žalimas Tibeto okupaciją ir laisvės kovas lygino su Baltijos šalių okupacija ir išsivadinimu. Pasak jo, paralelės tiesiog stulbina.

„Kalbėti apie Tibetą tam tikra prasme tai ir kalbėti apie Lietuvos, kitų tautų laisvę. Nepriklausoma Tibeto valstybė realiai egzistavo nuo 1913 metų iki 1949 metų. 1949-1951 metais ji buvo praktiškai „suvalgyta“ didesnio kaimyno tokiais pačiais metodais, kokiais buvo „valgomos“ Baltijos šalys 1940 metais, naudojant tą pačią terminiją. 1951 metais Dalai Lamos atstovai buvo priversti pasirašyti susitarimą „Dėl taikaus Tibeto išvadavimo“, kuris mums primena socialistines pasakas“, – tvirtino teisininkas.

Pasak D. Žalimo, Tarptautinės teisės požiūriu bet kurie prievarta išgauti sutarimai yra niekiniai ir tokios sutarys turėtų būti laikomos negaliojančiomis nuo pat jų pasirašymo momento. Tačiau realybė buvo kitokia, nesiremianti teisiniais principais, ir nuo 1951 metų Tibetas yra Kinijos liaudies respublikos sudėtinė dalis.

Vilniuje bus prisiminta Tibeto okupacija

Kovo 10 d. Vilniuje tradiciniu jau tapusiu piketu prie Kinijos ambasados, Tibeto vėliavos iškėlimu Rotušės aikštėje bei maldomis Tibeto skvere bus paminėtos 51-osios Tibeto nacionalinio sukilimo metinės.

Daugiau nei dešimt metų solidarizuojantis su okupuota tibetiečių tauta rengiamas Tibeto sukilimo minėjimas. Viena iš šios idėjos iniciatorių buvo šviesaus atminimo rašytoja Jurga Ivanauskaitė.

Šiandien Vilniuje žmonės kviečiami jungtis ir išreikšti savo pilietinę poziciją bei paramą tibetiečių tautai ir kultūrai.

12. 00 val. – Piketas prie Kinijos liaudies respublikos ambasados.

17.00 val.- Rotušės aikštėje bus iškelta Tibeto vėliava.

17.30 val. -Tibeto skvere (Užupio rajone) bus kabinamos maldos vėliavėlės, kurios išskleistos vėjyje, neš taikos žinią tibetiečiams ir primins pasauliui apie šešis dešimtmečius besitęsiantį Tibeto tautos bei kultūros naikinimą.

Akcijos metu visi norintieji galės pasirašyti peticiją dėl Tibeto skvero įkūrimo Užupyje.

Artimiausiu metu laukiama galutinio Vilniaus miesto tarybos sprendimo dėl šio skvero oficialaus pavadinimo įteisinimo.

Parengė Gediminas Kajėnas

Bernardinai.lt